Vyganto Jazersko ir Ingos Samoškienės tradicinės puodininkystės paroda

Vyganto Jazersko ir Ingos Samoškienės tradicinės puodininkystės paroda Lietuvos tautodailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje (Stiklių g. 16). 2020-03-04 2020-03-21

Vygantas Jazerskas (1955-2019) Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos narys. 1973 metai baigė Juozo Naujalio vidurinę meno mokyklą. 1980-1988 metais eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“ žiedėjas. Parodose dalyvavo nuo 1985 m. Nuo 1986 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Nuo 1988 m. įvairiose pareigose dirbo Lietuvos liaudies buities muziejuje. Nuo 1995 metų įmonės „Puodžiai“, įsikūrusios Liaudies buities muziejuje, vadovas. Kasmet eksponavo darbus Kauno krašto, respublikinėse parodose, rengė personalines parodas, dalyvavo Lietuvoje rengiamose mugėse, įvairiuose renginiuose, kuriuose demonstravo puodžių amatą. Dalyvavo puodžių seminaruose – parodose Lenkijoje, Vokietijoje 20-oje amatininkų mugėje Liubeke, meno ir sporto festivalyje Danijoje, keramikų seminare Vengrijoje, parodose Austrijoje, Kaliningrade. Puodžiaus amatą demonstravo Lietuvos liaudies buities muziejuje, pravedė keramikos kursus viešojoje įstaigoje „Rumšiškių Muziejaus Dvaro Akademija“. 2005 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas. 2006 ir 2009 m. Respublikinės konkursinės „Aukso vainiko“ nominacijos Kauno apskrities tautodailės parodos I vietos laimėtojas, 2007 - laureatas. Gyveno Rokuose, Kauno rajone.

Inga Samoškienė gimė 1962 m. Panevėžyje. 1981 m. baigė Kauno keturmetę dailės mokyklą. 1980 – 1995 m. dirbo Kauno Eksperimentinėje keramikos gamykloje „Jiesia“. 1996 m. priimta į Lietuvos tautodaulininkų sąjungą. Nuo 1996 m. dirba kūrybinį darbą Lietuvos liaudies buities muziejuje. Atvirose kūrybinėse dirbtuvėse muziejaus lankytojams demonstruoja puodininkystės amatą. Nuolat dalyvauja Lietuvoje rengiamuose gyvosios tradicijos (tradicinių amatų) renginiuose, Kauno krašto ir respublikinėse parodose. Surengė per dešimtį personalinių parodų. Nuo 2005 m. kasmet dalyvauju respublikinėse „Aukso vainiko“ nominacijos parodojse Kauno apskrityje. 2006 m. kūriniai eksponuoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos 40-mečio parodoje Nacionaliniame taikomosios dailės muziejuje Vilniuje. Kūrinių yra įsigijęs Lietuvos Nacionalinis dailės muziejus. Dalyvavo tarptautiniuose keramikų pleneruose „Liaudies puodininkystės gyvoji tradicija“: 2005, 2010 ir 2011 m. Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, ir 2007 - 2011 m. Zyplių dvare, Lukšiuose, 2013 m V. Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose. 2009 m. kūriniai eksponuoti Tarptautinėje Europos liaudies meno parodoje Częstochowa, 2010 Punske, 2011 Węgorzewo, Lenkijoje. 2011 m. respublikinės konkursinės tautodailės parodos „Aukso vainikas“ Kauno turo laureatė. Gyvena Kaune.

Konferencija "Tautodailės atspindžiai etninėje kultūroje"

2019 vasario 18 d. 11 val. maloniai kviečiame į konferenciją "Tautodailės atspindžiai etninėje kultūroje", skirtą Tautodailės metams paminėti. Pranešimus skaitys: Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudzinskas, Humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas, Etninės kultūros globos tarybos narys Valentinas Jazerskas, Zanavykų muziejaus muziejininkė Vida Endriukaitytė. Meninę programą atliks Jurbarko kultūros centro folkloro grupė "Imsrė" (vadovė Birutė Bartkutė).

Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinių paroda

Etninės kultūros globos tarybos būstinėje (J. Tumo Vaižganto 4-1, Vilnius) atidaryta karpinių meistrės, tautodailininkės Eglės Dvarionaitės-Vindašienės (Kaunas) karpinių paroda.

Eglė Dvarionaitė-Vindašienė karpo iš popieriaus jau daugiau nei trisdešimt metų. Šiandien tautodailininkė – tikra šio amato meistrė, viena žinomiausių karpytojų Lietuvoje, nuo 1990 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, nuolat dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Jos darbai buvo eksponuojami Švedijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Punske, Rusijoje, Baltarusijoje, Turkijoje, Irane, Lenkijoje.

Nuolat rengia karpinių meno sklaidą, veda praktinius užsiėmimus vaikams ir visai šeimai, autorinius seminarus, karpytojų plenerus ne tik Kauno mieste, bet ir visuose Lietuvos regionuose. 2014 metais Lietuvos ambasados Rusijoje oficialiu kvietimu pristatė lietuvių papročius, tautodailę ir karpinius Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokykloje bei lietuvių bendruomenėje, o 2016 metais dalyvavo tarptautiniame karpytojų simpoziume Baltarusijoje Molodečno mieste, kur skaitė pranešimą apie karpinių meno įtaką lietuvybei. Tais pačiais metais rodė darbus jungtinėje tarptautinėje pasaulio karpinių parodoje Minsko nacionaliniame istorijos muziejuje.

2013 m. Kauno miesto savivaldybė už etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą tautodailininkei skyrė kultūros ir meno stipendiją.

Muzikų Dvarionų giminės atžala Eglė V. su lietuviškuoju kultūros lobynu susipažino dar vaikystėje. Vėliau studijų metais dalyvaudama kraštotyros ekspedicijose rinko tautosaką, autentiškas liaudies dainas, kurias ir šiandien dainuoja, moko kitus pajusti nepaprastą jų jėgą. Kaip Eglė V. sako, senasis lietuvių folkloras yra mūsų šventraštis – lig indiškos Vedos. Ji vienintelė Lietuvoje karpo laiškus, o tradicinių popieriaus užuolaidėlių mokėsi pas garsiąją karpytoją Juliją Daniliauskienę (Putvytę). Eglė V. tiki, kad kantriosios lietuvių moterys gali šito meno išmokti, skatina jas puošti ir apsaugoti savo namus rankų darbo dirbiniais.

Pagrindiniai jos darbų motyvai persipina su baltiškais ženklais ir simboliais, kurie yra indoeuropietiškos kultūros dalis. Autorė Pasaulį vaizduoja ant kalno augantį medį, kuris jungia tris dalis – požemį (šaknys), žemę (kamienas) ir dangų (šakos). Čia galima atpažinti žaltį, ugnį, marias, saulę, paukštį, bitę, galima pajusti žmogaus santykį su gamta ir Kūrėju. Autorės teigimu, „žmogaus dermė – sutapti su Pasaulio kalnu, Kosminiu medžiu ir tapti Visatos ašimi“. Ant Pasaulio kalno augantis Medis jungia Šį ir Aną pasaulius – gyvuosius ir išėjusius už jūrių marių. Jis jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Jis beribis laike ir erdvėje. Jis buvo, yra ir bus… Neatsitiktinai Eglės karpiniuose matome kankles, luotą, kuriuo motina ir tėvas plaukia per Gyvenimo vandenyną.

Autorė viliasi, kad ilgai išliks mūsų protėvių paveldas, nenutils dainos, neišnyks tradiciniai amatai, o šeimos kūrens ugnį, dalins medų, kabins sodą, kels stebulę, ties jievaro tiltą, atvers vartus, pro kuriuos, nusiprausę Gyvybės vandeniu, ant kalnelio atsistoję, Dangų pasieks.

Danutės Saukaitienės šieno skulptūrų ir Laimutės Kraukšlienės vytinių juostų paroda

Kazlų Rūdos kultūros centro, II a. Paroda veikia 2019 m. lapkričio 4 - gruodžio 4 d.

Lietuvos tautodailininkai D’Art tarptautinėje parodoje Italijoje

(2019 m. kovo 16-31 d.)

Tarptautinėje D‘Art parodoje Leriči mieste Italijoje dalyvavo 5 tautodailininkai iš Lietuvos: Regina Juodžbalienė, Tadas Makūnas, Alina Burinskaitė, Dalia Žalimienė ir Aldutė Sadauskienė. 120 menininkų iš 25 pasaulio šalių pristatė įvairių žanrų tapybos kūrinius. Bendras šių parodų šūkis - menas vienija pasaulį.