Apie mus

XX a. pradžioje Lietuvoje vykęs visuomenės tautinis savimonės atgimimas sužadino kūrybinių galių bangą. Iš įvairių šalies regionų buvo surinkti 235 tautodailės eksponatai ir kartu su geriausiais to meto menininkų kūriniais eksponuoti bendroje parodoje, atidarytoje 1907 m. sausio 9 d. P. Vileišio namuose, Vilniuje. Tai buvo pirmieji tautodailės žingsniai į parodines sales, praėję atranką ir turintys aiškų tikslą, atskleisti lietuvių tautodailės savitumą. Dešimtmečių parodinė veikla parodė, kad susibūrę menininkai pasiekdavo ryškesnių rezultatų vystant Lietuvos kultūrą. 1945-1966 m. liaudies dailininkai aktyviai reiškėsi suvienyti „Dailės“ gamybinio kombinato bei „Liaudies kūrybos namų“.
     1966 m. kovo 1 d. įkurta Lietuvos liaudies meno draugija (dabar Lietuvos tautodailininkų sąjunga), į kurią susibūrė choro, teatro, liaudies muzikos, liaudies dailės, choreografijos sekcijos. 1968 m. Lietuvos liaudies meno draugijos veikla apsiribojo tik tautodaile, todėl dėsninga, kad 1989 m., tautinio atgimimo metais, nuo platesnės „liaudies meno“ sąvokos pavadinime pereita prie konkretesnės, tiksliau turinį atspindinčios, - „tautodailininkų“ sąvokos.
     Šiandien Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) vienija virš 2 tūkst. narių. LTS Lietuvos regionuose turi šešis savo skyrius. Juose buriasi audimo, skulptūros, medžio dirbinių, pynimo, grafikos, tapybos, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, paprotinių menų meistrai. Sąjunga padeda aktyviai ginti savo narių autorines teises, dalyvauja Europos meno tarybos (ECA) veikloje. Per metus LTS vidutiniškai surengia apie 150 renginių: kūrybinių-teorinių seminarų, plenerų, įvairių kūrybos žanrų parodų, dailės dienų, konkursų, mugių ir kt. Savo lėšomis LTS sukaupė geriausių kūrinių parodinį rinkinį, kurio pagrindinis tikslas garsinti lietuvių tautodailę. Rinkinio kolekcijos eksponuotos Airijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Rusijoje, Švedijoje. Išleistos knygos „LTS parodinis rinkinys. Skulptūra“, „LTS parodinis rinkinys. Tapyba. Grafika“. Per LTS gyvavimo metus Lietuvoje sukurta apie pusšimtį skulptūrinių ansamblių. Žinomiausi jų: „M. K. Čiurlionio kelias“ Druskininkuose, „Raganų kalnas“ Juodkrantėje, „Žalgirio mūšis“ Cinkiškėse prie Kauno ir kt. Būdingiausi Lietuvos tradicijai meistrai yra įtraukti į Pasaulinę naiviojo meno enciklopediją. 1997 m. pasirodė pirmasis „Tautodailės metraščio“numeris. Pradėta leisti monografijų serija apie iškiliausius LTS narius. Jau pasirodė knygos: „Monika Bičiūnienė“, „Stanislovas Riauba“, „Petronėlė Gerlikienė“. Sąjunga vykdo tarptautinius projektus Europos Sąjungos kontekste, o tai reiškia, kad laikoma patikimu partneriu kūrybinei ir edukacinei veiklai. Kas penkeri metai vyksta respublikinės apžvalginės parodos, kuriose galima sekti tautodailės tradicijų tęstinumą ir kaitą.

     Lietuvos tautodailininkų sąjunga sudaryta iš narių ir garbės narių.
     Sąjungos nariai gali būti Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, kuriems yra sukakę 18 metų, kurie yra tautodailės kūrėjai ir pripažįsta sąjungos įstatus. Sąjungos nariui išduodamas nustatytos formos nario pažymėjimas.

     Garbės nariais gali būti ir užsienio piliečiai, kurie remia LTS veiklą. Garbės nario vardą suteikia visuotinis susirinkimas. Garbės nariu gali būti ypač nusipelnę Lietuvos tautodailei arba pasižymėję jos veikloje asmenys.

     Asmuo, pageidaujantis tapti LTS nariu, pateikia prašymą, meno kūrinių sąrašą su kūrinių nuotraukomis. Surengia personalinę parodą, kurią vertina LTS meno taryba. Meno taryba nusprendžia rekomenduoti priimti arba nepriimti į LTS narius.

     Narių veikla vyksta atskirose sekcijose: tekstilės, keramikos, medžio, metalo, gintaro, tapybos-grafikos, pynimo, odos.