Tautodailininkas ir meno kūrėjo statusas
Menininko būklė Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, visada buvo nevienareikšmė. Antikos, gotikos, renesanso ar baroko kultūrų klestėjimo metu ne tik didikų, bet ir valdovų rūmų vartai atsiverdavo grožio kūrėjams. Kultūros erdvių, taigi ir meninis pakilimas visada byloja apie visuomenės, valstybės gerovę, jos išsivystymo lygį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais meistrystės klestėjimo buvo siekiama kviečiant geriausius savo amato meistrus steigti dirbtuves šalies miestuose, sudarant ypač palankias sąlygas veiklai. Menų, t.y. žmogaus kūrybinių galių, mecenavimas inspiravo daugelio objektų, tapusių žmonijos civilizacijos pasiekimais ir pasididžiavimu, atsiradimą. Visuomenė, net ir sunkiausiomis socialinėmis sąlygomis stengėsi sukurti veiksnų modelį, kuris sudarytų kiek įmanoma palankesnes sąlygas kūrybinei minčiai plėtoti.
Šiandieninė demokratijos situacija Europoje palanki menininkams konsoliduotis ir viešai reikšti savo lūkesčius. Būvimas kartu leidžia aktyviau ieškoti įvairiausių būdų, užtikrinančių kūrinių sklaidą meno rinkos sąlygomis, derinti individualumą ir visuotinumą. Po atgimimo, 1995 m., Lietuvos meno kūrėjų organizacijos susibūrė į asociaciją, kad bendromis jėgomis spręstų iškylančias problemas besikuriančioje valstybėje. Nors jau 1920 m. yra buvusi panaši įvairių meno sričių menininkų grupes vienijusi draugija Vilniuje (Lietuvos meno kūrėjų draugija). Švedijos, Vokietijos ir kitų vakarų Europos kraštų menininkai į savas brolijas susibūrė XIX amžiuje, o dar anksčiau menininkų profesiniai sambūriai vadinosi gildijomis, cechais.
Dalies atsakymų į klausimus, kuriuos manėme esant identiškus su kitų šalių, ieškojome dalyvaudami steigiant Europos menininkų tarybą - ECA (European Council of Artists). Tai asociacija jungianti meno kūrėjų organizacijas iš 25-ių Europos valstybių. Esame jos nariai ir kolegų patarimai sprendžiant įvairiausias problemas išlieka labai vertingi. Tarptautinėje konferencijoje, kurią surengė UNESCO Florencijoje, 2003 metais, buvo sutarta dėl baigiamosios deklaracijos, kurioje pasauliui pareikšti postulatai, sudarantys meno kūrėjo esmę, keli iš jų tradicinės kultūros puoselėtojui yra svarbūs:
1) Meninė kūryba yra esminė kultūrinio tapatumo esamos ir būsimos Europos nenutrūkstamos plėtros dalis,
2) laisva ir individuali meninio kūrybingumo raiška turi būti tiek nacionalinių valstybių, tiek visos Europos Sąjungos kultūros politikos strategijos ašis,
3) autorių ir gretutinės teisės tebėra nepakankamai ginamos daugelyje valstybių, dėl to tai kelia milžiniškus nuostolius valstybėms ir patiems menininkams. Vystantis naujoms technologijoms turi būti atitinkamai plėtojama intelektinės nuosavybės apsauga.
Tarptautinis bendradarbiavimas yra vienintelė sąlyga sėkmingai veikti Lietuvos autorių teisių gynimo agentūrai. Tautodailininkai yra vieni iš jos steigėjų. Kūrinių autorystės apsauga tradicinės kultūros srityje yra nelengvas procesas, todėl turi svarbią reikšmę tautodailininkams, turintiems meno kūrėjo statusą.
1995 metais iš Ebeltofte (Danija) vykusio ECA kongreso parsivežta UNESCO rekomendacija dėl menininko statuso tapo kelrode kuriant ‚,Lietuvos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo" projektą, o kartu ir vienu iš svarbiausių programinių siekių tautodailininkų veikloje. 1996 metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Seime jis buvo priimtas. Tai buvo pirmas labai rimtas oficialus žingsnis į menininko profesijos ir tautodailininko kaip kūrėjo pripažinimą Lietuvoje. Ne kiekviena Europos valstybė ir šiandien gali pasididžiuoti tokiais pasiekimais, todėl ECA prioritetuose šis uždavinys išlieka ir 1997 metų birželį Paryžiuje sušaukiamas pasaulinis menininkų kongresas.
Lietuvoje Seimas 2004 metų rugsėjį priima LR Kultūros ministerijos kelerius metus rengtą teisinį meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo mechanizmą, iš kurio iškrinta daugelio tautodailininkams svarbių socialinių klausimų sprendimai, o menininkui oficialaus kūrėjo statuso suteikimo reikalavimų kartelė taip pakyla, kad „persirikiuoti" priverčiama dalis asociacijų. Lietuvos etnografinių regionų tautodailininkų atstovai įsteigia LTKA - Lietuvos tautodailės kūrėjų asociaciją. Ji visiškai atitinka veikiančio įstatymo reikalavimus, tęsia LTS (Lietuvos tautodailininkų sąjungos) pradėtus darbus ir nesunaikina jos. Tokia situacija sudaro sąlygas kiekvienam tautodailininkui pasirinkti, kokie yra jo kūrybinio gyvenimo siekiai. Tobulėjančiam kiekvienam LTS nariui, įvykdžiusiam įstatyme apibrėžtus reikalavimus, kartu ir LTKA įstatuose įvardintus nuostatus, gali būti suteiktas oficialus meno kūrėjo statusas.
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas
Jonas Rudzinskas