Siuvinių rinkinys Žytomyro kraštotyros muziejuje pradėtas kaupti 1911 m. Iki 1948 m. surinkti 904 eksponatai, jų rinkimas vyko trimis etapais – 1911–1915 m., 1928 m., 1942–1944 m. Muziejaus fondų kaupimo rėmėjai yra žinomi Voluinės kultūros veikėjai: V.G.Kravčenka, O.M.Kravčenka, F.V.Belskis, M.Beloninas, O.M.Bržozovskis, P.M.Žoltovskis, N.K.Dmitrukas. Visi jie Korostenio regiono Didkovičių kaimo kraštotyros būrelio nariai. Tai vietinės mokyklos mokiniai, mokytojai, gretimų kaimų gyventojai. Berdyčivo muziejaus darbuotojai: P.V.Kondratiukas, B.V.Kutkinas, E.I.Pritula surinktus siuvinėtus eksponatus 1958 m. perdavė Žytomyro muziejui. Rastų eksponatų arealas apima didesnę dalį Voluinės gubernijos – tai Kovelio, Iziaslavo, Voluinės Vladimiro, Rivnės, Ovručo, Žytomyro, Voluinės Naugardo, Starokostiantynivo pavietai. Kitame administraciniame-teritoriniame suskirstyme tai yra Andrušivkos, Korostenio, Olevsko, Čiudnivo, Liubaro rajonai.
Pradžioje svarbu paminėti V.O. Muliaro, K.I.Makarčiuko, N.M.Lafarenko 128 mažus siuvinėtus dirbinius, surinktus Berdyčivo muziejaus 1942–1944 m. organizuotų etnografinių ekspedicijų metu. Didkovičių kaimo kraštotyrininkai tiksliai surašė augalinių-žiedinių ornamentų pastebėtų margučiuose, tapiniuose, siuviniuose pavadinimus: ,,apyniai“, ,,garbanoti lapeliai“, ,,obuoliukai, lapeliai,žiedeliai“, ,,obuoliukai ir stulpeliai“, ,,avies kirpimas“, ,,bangelė, varpeliai, lapeliai“, ,,langeliai, kopėtėlės“, ,,taurelės“, ,,grikiai ratu, vėžiai viduryje“, ,,pažerti grikiai“, ,,vėjo malūnas“, ,,dalgeliai“, ,,piltuvėlis“, ,,tulpės“, ,,vynuogės“, ,,rageliai“, ,,viduje raidės ir taurės, aplink grikiai“, ,,dėlės“, ,,kazokai“ ir t.t.
Voluinės gubernijoje aptiktiems eksponatams būdinga įvairovė ir archajiškas geometrinių ornamentų siuvinėjimas, sudarytas iš ornitomorfinių, zoomorfinių ir antropomorfinių elementų. Šis senoviškas ornamentų tipas aptinkamas Europoje nuo Paleolito, taip pat kituose žemynuose, turinčiuose žmonių civilizacijos raidą. Ornamentuose vartojami saulės, ugnies, vandens, Didžiosios Deivės simboliai, įprasmintos augimo, gausos idėjos. Griežtos formos atrodo dekoratyvios, abstrakčiai geometrinės, nors turėjo suprantamą vartotojams magišką reikšmę. Muziejuje sukauptiems pavyzdžiams būdingas ritualinis-buitinis panaudojimas, ornamento komponavimas. Siuvinėta dažniausiai ant namų audimo medžiagos iš lininių ar vilnonių rankų darbo ar rečiau fabrikinių siūlų, o kartais ir ant manufaktūrose pagamintų audinių. Išsaugotuose eksponatuose yra marškinių puošybos fragmentų (apykaklės, rankogaliai, apvadai…). Marškiniai tautos pasaulėjautoje suprantami kaip žmogaus ,,dvynys“, todėl puošiami ornamentais su apsauginiais ženklais-simboliais, panaudojant įvairias siuvinėjimo technikas. Muziejaus rinkinyje yra senovinio dygsniavimo pavyzdžių, kai siuvinėjama raudonais siūlais su vos pastebimu juodo siūlo naudojimu – taškavimu. Taip pat yra pavyzdžių, kuriuose darniai sujungtos kelios technikos: lygusis, daigsto, pumpurėlių, pintinis, karpytinis dygsnis, peltakiavimas, kryžiavimas, brūkšniavimas. Apmaudu, kad eksponatų, kaip ir juos rinkusių žmonių, likimai kartais tragiški. Senose inventorinėse knygose skaitome vėlesnius įrašus: ,,pakeista“, ,,prarasta“, o kartais parašyta: ,,BI330, 23. Siuvinys. Vyriškų marškinių krūtinė. Ornamentas geometrinis. Fonas užpildytas plačiu siuvinėjimu“. Užrašas perbrauktas. Patvirtintas muziejaus antspaudu ir išvada: ,,Sunaikintas kaip neturintis vertės. 23.12.52.“
Laiko išbandymus atlaikiusi kolekcija turi didelę meninę vertę, atskleidžia nuoseklią kelių šimtmečių siuvinėjimo žanro raidą, tampa kūrybinių sumanymų šaltiniu, fenomenu kiekviename laiko tarpsnyje, reiškiančiu savo gyvybingumą, humaniškumą, tampa paminklu žinomoms ir bevardėms siuvinėjimo meistrėms.
Liubovė Garbuzova
Žytomyro kraštotyros muziejaus
Etnografijos skyriaus vedėja
Iš ukrainiečių kalbos vertė J. Rudzinskas