„Daugelį kartų jau keitėsi rudenys...“ – nuo paauglystės įstrigusios Vinco Mykolaičio-Putino posmų eilutės susišaukė su jau gerą dešimtmetį besikeičiančiomis žiemomis ir vis labiau įsibėgėjančiu, įsišurmuliuojančiu Joniškio kalėdiniu prekymečiu: šeškaturgiu, skaistaturgiu, saldaturgiu. Prekymečio sumaištyje malonu matyti vis dar nepailstančius tautodailininkus Feliciją Bogvilienę, Genovaitę Tarasauskienę, Ritą ir Virginijų Padgurskius, saldaturgio pradininkę Pauliną Norvaišienę, kitus entuziastus, 2006-ųjų Kūčių išvakarėse padėjusius kepti pirmąjį blyną,– atgaivinti Šiaurės Lietuvoje būtus kalėdinius turgus. Ne juokais nerimauta, ar susidomės joniškiečiai naujais išmislais?
Skaitinėdama baltų priešistorę nagrinėjančio profesoriaus dr. Liberto Klimkos išleistą „Lietuvių kalendorių 2006“, Joniškio tautodailininkų vadovė Aniceta Krajinienė aptiko, kad šiaurės Lietuvoje nuo šv. Liucijos prasidėdavęs kalėdinis prekymetis. Pirmasis – šeškaturgis, kuriame prekiauta šiltais rūbais. Kodėl šeškaturgis? Apie Kalėdas samdiniai ieškodavęsi naujo darbo, o, kad prasimanytų pinigėlio, ir šeškui kailį nudirdavę, parduodavę. Kitas turgus – skaistaturgis, kuriame prekiauta dovanėlėmis: skarelėmis, karoliais, peiliukais ir kitokiomis mielomis smulkmenėlėmis. Saldaturgyje ieškota to, kas dedama ant šventinio stalo.
O kad šią tradiciją atgaivinus? Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė pasiūlymui pritarė. Taigi, darom! Pirmiausiai ruoštis renginiui sujudinti rajono tautodailininkai.
Prekymečiai rengti Kultūros centre, „Saulės“ pagrindinės mokyklos sporto salėje. Dabar muziejininkai jau turi savas erdves – sinagogas, čia ir prekiautojai, ir pirkėjai, lankytojai nuo ankstyvo ryto dūzgia tarsi bičių avilys. Šeškaturgininkų, skaistaturgininkų, saldaturgininkų raginti nebereikia,– ruošiasi iš anksto: mezga, neria, pina, kepa pyragus, spaudžia sūrius, džiovina vaisius, grybus... Svarbiausia renginio taisyklė – ant prekystalių turi būti tik savo rankų darbo gaminiai. Prekiautojų šiemet sugužėjo per septyniasdešimt, keletas ir iš Šiaulių, Rygos. Lankytojų, žinoma, nebeskaičiavome. Jie, čia nusipirkti ko nors šventėms ar bent pasigrožėti prekiautojų kūryba, išmone, čia muzikos pasiklausyti, zujo iš Baltosios sinagogos į Raudonąją ir atgal. Laimei, abidvi greta.
Sukame į šeškaturgį. Dažna prekymečių dalyvė Stanislava Stasiulienė turtinga šiltomis kojinėmis, o šalia prekystalio pūpso didžiulė pintinė su spalvingais megztais batukais kūdikiams. Tautodailininkė Rima Baltokienė primezgusi, prinėrusi ne tik pirštinių, riešinių, kojinių, bet ir dailų, elegantišką švarkelį, sukūrusi žaislų eglutei, airiškų nėrinių segių. Yra ką pasirinkti, kuo pasigrožėti ant joniškiečių Ovidijos Juodpalienės, Vandos Skripkienės, žagariečių Reginos Rimeikienės ir Kazimieros Gasparaitienės, Genės Dapkuvienės iš Bučiūnų prekystalių. Kalėdinių prekymečių nepraleidžia kūrybingos tautodailininkės Dalia Petraitienė ir Birutė Dargytė-Kybartienė. Ne tik mezginių, bet ir dailių siūtų prijuosčių siūlo Virginija Kačkienė iš Rukuižių. „Kad jau variau, tai variau“, – prisipažino ilgus rudens vakarus virbalų iš rankų nepaleidusi mezgėja Stanislava Gurskienė.
Pajuokaudami jau pristatome ir šeimyninę „rangą“. Žiūrint į patyrusios mezgėjos, tautodailės parodų dalyvės Marijos Kalėdienės riešines, pirštines, kojines akys raibsta – vis kitokie raštai, spalvų deriniai. Šiemet ji ne viena. Duktė Edita Tiulenevienė pristato savo kurtus vaikiškus rūbelius. Čia mamai, čia močiutei talkina mažoji Agotukė su Knysliuku. Riešinių meistrė Ramunė Vičienė vis dirsčioja į saldaturgyje prekiaujančias dukras Gabiją ir Radvilę. Kepinių gausa ir puošnumu stebina kitas duetas – Lina Česnulienė ir sūnus Liudas. Vaikinas, „Aušros“ gimnazijos abiturientas, kuo bus dar nenusprendė, bet tarptautiniame televizijos šou Rygoje savo konditerijos išmanymą jau parodė.
Be gausių vaišių šventės – ne šventės. Toks jau mūsų, lietuvių, būdas. Daugelis joniškiečių jau žino, kad saldaturgyje bus visko. Ant Stasio Grunskio iš Ežeikių stalo šalia šiųmečio medaus indelių, kvapių česnakėlių ir iščiustyta, išblizginta žąselė pūpso. Ech, ir suleis kažkas dantukus į traškią jos šlaunelę... Bitininkas Bronius Kukė ir Joniškyje ištikimas savoms dzūkiškoms tradicijoms,– prikepdavo grikių duonelės, o šiemet „išaugino“ džiovintų baravykiukų eglutę. Grybų miškuose prie Jurdaičių buvę tiek, kad ir po vienu medžiu bent trisdešimt nusirėždavęs. Angelė Mikmelienė Jauniūnų miške tiek prisigrybavusi, kad vien grybais galėtų maitintis. Sūdytų, slėgtų, džiovintų ir į saldaturgį atbogino.
Aldona Karžinauskienė iš Joniškio prikepusi čeburekų, vegetariškų žemaičių blynų. Minklė iš sutrintų virtų bulvių, kiaušinių ir krakmolo, o įdarui patroškino šviežių kopūstų, paskanintų morkomis ir svogūnais. Kriukietis Romas Gaigalas prekymetyje pirmą kartą. Ką bitelės sunešė, tuo ir pasidalins. Medus, bičių duonelė – saldaturgiui, o lietos ir dar nematytos, įdomios iš vaško plokštės susuktos žvakės tiktų ir skaistaturgyje.
Beje, skaistaturgis šiemet pats gausiausias. Ko tik čia nėra! Keramika, medinukai, žalvario bižuterija, žaislai, puošmenos eglutei, savadarbiai muiliukai... Šeimininkėms verta stabtelėti prie Jono Žaržeckio medinių druskinių, žvakidžių ir kitokių virtuvei tinkančių smulkmenėlių. Negali nesusigundyti meniškais, originaliais tautodailininkės Virginijos Kutkienės atvirukais, paveikslais. Viena po kitos į pirkėjų rankas skrenda Salomėjos Guliačenko raganaitės. Visą kolekciją krepšių krepšelių, pintinių pintinėlių pateikė tautodailininkas Artūras Gluščenko.
Pyragais, kava, arbatėlėmis nosį kutena Raudonosios sinagogos balkone įsikūrusi Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Atviro jaunimo centro arbatinė. Komanda kelias dienas plušėjo. Prikepė, pričirškino pyragėlių, užkepėlių, keksiukų... Ir aš ten buvau. Ir per barzdą nevarvėjo, ir burnoje turėjau, o tokio skanaus varškės pyragėlio, ko gero, nebuvau nė ragavęs.
Tyčia ar netyčia, bet daug kas susišaukia. Pirmajame prekymetyje dabar jau šviesaus atminimo pasakoriai Vytautas Gabrielaitis, Algimantas Pranckevičius porino Mato Slančiausko surankiotus turgaus nutikimus, o pastarajame – iškilmės. Šiaulietei Janinai Švambarytei-Valužienei, kalbininkei, pedagogei, docentei, humanitarinių mokslų daktarei, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresniajai mokslo darbuotojai, už žodyną „Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika“ rajono savivaldybės administracijos direktorius Aivaras Rudnickas įteikia rajono Tarybos paskirtą Mato Slančiausko premiją.
Po iškilmių vėl paneriame į muzikos garsus. Tęsiasi respublikinis liaudiškos muzikos kapelų festivalis „Graja“, kurį pradėjo šeimininkai, Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos liaudiškos muzikos kapela. Vadovės ir šio festivalio organizatorės Editos Rudienės kredo – liaudiškos muzikos puoselėjimas visur ir visada, tad šventėn sukvietė geriausius iš geriausių, koncertavusius ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje svečių šalių. Joniškiečių kalėdinius prekymečius visada lydi liaudiška muzika,– tokia tradicija.
Viešnia Janina Švambarytė-Valužienė sakė iš šventės grįžusi pakilia nuotaika, sklidina noro dirbti, dirbti, dirbti... Kad taip visiems mums. Tuo labiau, kad jau ir naujus lapus atverčiame, naujus metus pradedame.