Lapkričio 10–13 dienomis Bergame (Italija) vyko Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV generalinė asamblėja, kurioje dalyvavę daugiau nei 80 įvairių tradicinės kultūros, liaudies meno organizacijų, mokslo institucijų ir festivalių atstovų iš 37 pasaulio šalių svarstė svarbius šios organizacijos veiklos klausimus.

Tarptautinė liaudies meno organizacija IOV¹ yra savanorystės principais susiformavusi, UNESCO akredituota, nematerialųjį kultūros paveldą globojanti ir puoselėjanti tarptautinė visuomeninė organizacija, vienijanti per 300 institucinių ir individualių narių per 100 pasaulio šalių², užsiimanti liaudies meno, amatų, papročių bei tradicijų puoselėjimu, tyrinėjimu bei sklaida. Puoselėjimas taip pat apima dokumentavimą, perdavimą, atkūrimą, vartojimą. IOV misija yra „saugoti ir puoselėti visas liaudies meno ir kultūros formas – žmonijos nematerialųjį kultūros paveldą, siekti kultūrų įvairovės išsaugojimo ir taip stiprinti pasaulio taikos viltis“³. IOV misijos apibrėžtyje konstatuojama „tam, kad liaudies kultūra naudingai pasitarnautų būsimoms kartoms, ji turi išlikti ne vien kaip fiksuota buvusių kartų atmintis bet ir gyvojoje dabarties žmonių kultūroje“⁴ .Produktyviausia IOV veikla vystoma penkiose komisijose, iš kurių svarbiausios yra Mokslo, Festivalių, Publikacijų ir Jaunimo⁵. Kasmet rengiama 8-10 mokslinių konferencijų, vykdoma dešimtys įvairaus profilio projektų, rengiama keli šimtai folkloro festivalių ir kitokių tarptautinių renginių.

 

Organizaciją 1979 m. įkūrė Austrijos filantropas Alexanderis Veiglis (1931–2007). Jis ne kartą lankėsi Lietuvoje ir labai vertino mūsų šalies mokslininkų ir visuomeninių organizacijų pastangas saugoti tradicinės kultūros raiškos formas. 2001 m. jis Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vykusioje UNESCO konferencijoje ypač džiaugėsi Lietuvos pastangomis ir patirtimi taikant juridines nematerialaus paveldo apsaugos priemones (sveikino 1999 m. Seimo priimtą Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą ir tų pačių metų Baltijos Asamblėjos rezoliuciją dėl kultūros paveldo išsaugojimo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) ir šiam tikslui panaudoti modernių kompiuterinių ir kitų technologijų teikiamas galimybes. Minėta konferencija Vilniuje buvo surengta A. Veiglio ir UNESCO Nematerialaus paveldo sekcijos direktorės Noriko Aikawa iniciatyva. Konferencijos pranešimų medžiaga publikuota 2001 m. leidinyje „Liaudies kultūra pradedant trečiąjį tūkstantmetį“⁶

IOV prezidentė Carmen D. Padilla iš Filipinų, aptardama penkiuose kontinentuose vykdytą įvairiapusę organizacijos veiklą per ketverių metų laikotarpį nuo paskutinės 2012 .Generalinės asamblėjos, ypač pabrėžė šios organizacijos glaudų bendradarbiavimą su UNESCO tarpvalstybiniu nematerialaus paveldo apsaugos komitetu, Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialine taryba (ECOSOC). Visa ši veikla, o ypač pastarasis bendradarbiavimas pelnė organizacijai aukštą tarptautinį statusą ir prestižą. Aptardama IOV tikslus, ji pažymėjo, kad „svarbiausias mūsų strategijos aspektas yra taika, tarpusavio supratimas, tolerancija ir pagarba tarp visų pasaulio žmonių“: „Gal kai kam gali atrodyti, kad tokios veiklos, kaip festivaliai ir ansambliai yra labiau individų susirinkimai, tačiau iš tiesų tai yra žymiai daugiau. Tai ne tik galimybė įgyvendinti kažkieno tikslus, bet galimybė suprasti ką vienas asmuo gali padaryti dėl kito. Aš buvau liudininke, kaip susėdę drauge šiltai bendravo konfliktuojančių šalių delegatai. Tokie konfliktai neveikia IOV narių santykių. Mes esame virš politikos. Kultūra ne kliūtis, o tiltas į susitaikymą ir taiką. Galiu jums tvirtai pasakyti, kad IOV tęs UNESCO Konvencijoje⁷ apibrėžtą misiją ir viltį stiprinti jos narių ryšius, taikos išsaugojimą ir kultūros plėtrą“. Prezidentė, kurios kadencija šiais metais pasibaigė, pacitavo UNESCO Generalinės direktorės Irinos Bekovos mintį, kad „vertybės, tradicijos, papročiai ir kultūros raiškos tampa svarbiausiomis nacionalinės politikos priemonėmis“ ir išreiškė viltį, kad pradėti darbai ir tarptautinis bendradarbiavimas bus tęsiami.

 

IOV generalinės asamblėjos dalyviai išsamiai pristatė vykdytus renginiai ir projektus, daug diskutavo dėl IOV organizacijos veiklos perspektyvų ir ateities gairių. Šių regis formalių ataskaitų metu išryškėjo nemaža įdomių patirčių, kurios nesunkiai gali būti ir kitų pritaikomos. Tuo praturtinama nematerialaus paveldo saugos ir plėtros būdų įvairovė, suteikiama galimybė palyginti tai, kas kiekvienam pažįstama ir artima su tuo, kas vyksta kitose šalyse, kartais nutolusiose tūkstančius kilometrų.

Vidurio ir Rytų Europos šalių sekretorius Wieslawas Krajka ypač akcentavo Lenkijos ir Ukrainos sekcijų festivalinę ir mokslinę veiklą, jo dėmesio nusipelnė Baltarusijoje išleistos publikacijos, regioninės monografijos, paminėtos Latvijos etnografinės publikacijos, Lietuvos folkloro festivaliai, paminėtas Šiauliuose vykstantis festivalis „Saulės žiedas“. Jo direktoriui Zenonui Ripinskiui buvo suteikta galimybė pasidalyti festivalio organizacine patirtimi ir pristatyti 2017 metais jau 7-ą kartą Šiauliuose vyksiantį festivalį, kurį kas dveji metai kartu su asociacija „Baltų centras“ rengia Šiaulių universitetas ir Šiaulių m. savivaldybė. Labai gaila, kad plati ir įvairi Lietuvos institucijų ir visuomeninių organizacijų veikla nebuvo atspindėta, nors naujai išrinkti organizacijos vadovai žino ir vertina šią veiklą ypač mokslo bei sklaidos baruose.

Ypač pastebima ir reikšminga Azijos šalyse vykdoma nematerialiojo paveldo sauga ir jos plėtotė. Moon Hyung Suk (P. Korėja) pabrėžė, jog platų visuomeninį rezonansą sukelia IOV narių organizuoti festivaliai. Jų formos: nuo lankinio šaudymo (P. Korėja), religinio meno (Izraelyje), kulinarijos, kaukių (P. Korėja) iki labai įvairaus turinio kulinarinių renginių, pasižymėjo masiškumu. Kai kurių renginių dalyvių skaičius siekė dešimtimis tūkstančių.

Emma Chen Hoefler (Kinija) svarbiausią dėmesį sutelkia tradicinės kultūros paveldo sklaidai ir jo perteikimui plačiajai jaunimo auditorijai moderniomis priemonėmis. Jos interneto svetainę aplankė per 100000 lankytojų. TV laidos, glaudus bendradarbiavimas su valdžios asmenimis, gebėjimas įtikinti ir pasiekti, kad nematerialaus paveldo dalykai būtų įtraukti į Pekino olimpiados programą,

užimtų deramą vietą parodų metu, talkino, kad paveldo objektai būtų įtraukti į UNESCO skelbiamą pasaulio nematerialaus paveldo vertybių sąrašą, inicijavo ir pasiekė, kad keturiose provincijose būtų

įkurti nematerialaus paveldo centrai, kuriuose būtų vykdomos edukacinės programos, jaunimas mokomas senųjų amatų

Asamblėjai buvo pateiktas 16 dalyvių parengtas IOV organizacijos reformų planas „Kaitos laikas 2020“⁸, kuriame buvo pasiūlyta nauja IOV misijos, vizijos, strateginių tikslų ir uždavinių, įstatų redakcija. Nors kardinalių naujovių nebuvo pasiūlyta, vidinių taisyklių derinimas praktiškai užėmė visą likusį dalyvių laiką, kurį buvo galima produktyviau panaudoti strateginiams uždaviniams išgryninti ir būsimos veiklos planams aptarti. IOV generalinės asamblėjos metu vykusių rinkimų metu naujuoju šios organizacijos prezidentu išrinktas Bahreino atstovas Ali Khalifa, pakeitęs dvi kadencijas šias pareigas ėjusią Carmen D. Padillą.. Naujasis IOV prezidentas yra puikus menedžeris, jis vadovauja dvidešimties asmenų biurui, kuris leidžia iškilių liaudies menininkų monografijas ir straipsnius šešiomis pasaulio kalbomis. Jam pavyko gauti reikšmingą Bahreino vyriausybės finansinę paramą leidybinei ir kitai IOV veiklai. Prezidentas išleido IOV Mokslo sekcijos vadovės Prof.. Milos Santovos (Bulgarija) parengtą IOV leidinį „Nematerialiojo kultūros paveldo žurnalas“⁹ Naujasis prezidentas mano, kad ši organizacija yra labai reikalinga ir svarbi, tačiau būtinas visapusiškas veiklos progresas: „Stengsiuosi, kad IOV augtų ir stiprėtų, kad į ją įsijungtų daugiau narių. Labai svarbu, kad būtų vykdoma dar daugiau kultūrinių programų, tarptautinių projektų, kad žmonės, dirbantys liaudies kultūros tradicijų išsaugojimo srityje, turėtų galimybę dirbti kartu, keistis informacija. Todėl daug dėmesio mūsų organizacija turėtų skirti ir mokslui, tyrinėjančiam nematerialųjį kultūrinį paveldą. Aš žinau, kad Lietuva – graži ir senas liaudies kultūros tradicijas turinti šalis, todėl būtinai kada nors čia apsilankysiu. Stengsiuosi visapusiškai palaikyti Lietuvos žmones, dirbančius kultūros srityje, taip pat mokslininkus, tyrinėjančius kultūros paveldą“, – sakė naujasis tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV prezidentas Ali Khalifa. Bergame vykusio IOV generalinės asamblėjos metu taip pat buvo išrinktas naujas IOV vykdomasis komitetas, komisijų vadovai, patvirtinti naujos redakcijos IOV nuostatai.

Bergamo pasirinkimas IOV generalinės asamblėjos vieta nebuvo atsitiktinis, šiame Italijos Lombardijos regiono istoriniame mieste ir jo apylinkėse išradingai puoselėjamos turtingos šio krašto tradicijos, kurios organiškai integruotos į kasdienį gyvenimą, suteikia savitą krašto koloritą, privilioja nesuskaitomas minias turistų ir taip prisideda prie regiono ekonominės plėtros. Sakoma jog visa Italija – tikra meno Meka, o italai – unikali meniška tauta. Iš bergamiečių tikrai verta pasimokyti: kiekviename žingsnyje regi aukštojo ir liaudies meno simbiozę, tarsi kiekvienas amatininkas – akmentašys, muzikantas, kepėjas, kiekvienas net ir kasdieninius darbus siektų užbaigti ir pakylėti iki meninių aukštumų. Įspūdinga priešalpių gamta ir įvairus, tūkstantmečius skaičiuojantis kultūros paveldas drauge formuoja nepakartojamą gamtinį ir drauge kultūrinį kraštovaizdį, kuriame tarsi spalvingame įvairių epochų ir stilių akorde dera regis sunkiai suderinami dalykai, kiekvienas galop randantis savo unikalią vietą. Šimtmečius statytos ir puoselėtos bažnyčios – tikros meno šventovės, atspindi čia gyvenusių daugelio žmonių kartų lūkesčius ir meninius gebėjimus, jose greta iškiliausių architektų, skulptorių, tapytojų darbų tarpsta liaudiški augaliniai ornamentai, tradiciniai audinių raštai ir spalvos, naivus Betliejaus prakartėlių grožis ir išmonė.

Lietuvoje ratifikuota ir nuo 2008 m. veikia UNESCO nematerialaus kultūros paveldo konvencija, veikia kelios valstybinės institucijos ir dešimtys visuomeninių organizacijų, daug kas daroma nematerialaus paveldo apsaugos labui ir ši veikla kelia nemažą tarptautinės bendruomenės susidomėjimą. Tačiau matyt dar praeis kažkiek laiko, nes laukia nemaža neatliktų darbų, kad valstybės globa nevirstų vien gražiomis kalbomis ar paraginimais, bet būtų skatinama ir remiama inicijuojamomis programomis, ją tiesiogiai pajustų nematerialaus paveldo tyrėjai, puoselėtojai, tautodailininkai. Vis tik gera žinoti, kad šiandieną gyvuoja veikli tarptautinė organizacija, kuriai tikrai rūpi išsaugoti kultūros paveldą ir skatinti jo raišką ir gyvastį.

 

 

 

Literatūra

 

Recommendation on Safeguarding of Traditional Culture and Folklore. In: UNESCO. Records of the General Conference. Resolutions, Vol. 1, Paris, 1990, p. 238-243.

Convention for the Safeguarding of the Intangible Cultural Heritage, Paris, 17 October 2003, Recordsof the General Conference 32nd Session, Paris 29 September to 17 October 2003, Volume 1 – Resolutions, UNESCO, Paris 2004, p.53-62. http://www.unesco.org/culture/ich/index.php?lg=en&pg=00006

Folk Culture at the Beginning of the 3^rd Millennium: New Challenges and Means of Support. Selected Papers of the International Conference of Eastern and Central Europe Parliamentarians and Specialists in Folk Culture. Edited by R. Astrauskas. Vilnius: The Council for the Protection of Ethnic Culture, 2001. ISBN 9955-9468-0-6

The IOV Journal of Intangible Cultural Heritage. Mila Santova, Iveta Pirgova (eds), Bahrein: Arabian Printing & Publishing House, 2015. ISSN 2384-4892

Time to Change. Plan of the International Organization of Folk Art 2020. www.iov-world.com