Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

Diena iš dienos, metai iš metų, taip stebėjo, tautodailininkės Monikos Lukaševičienės kūrybą, vertino menotyrininkas A. Nedzelskis. Šaunu jeigu yra ką vertinti. Netgi patys kūrėjai savo darbus pristatydami parodose dažnai prasitaria: - Atiduodu žiūrovų teismui... Nenuostabu, kad kiek žmonių, tai tiek ir nuomonių, dažnai skirtingų.

b_600_400_16777215_0_0_images_iliustracijos_straipsniai_2016_IMG_9815.jpg

Jubiliatė M. Lukaševičienė vykusiai šią dilemą ir pasiryžo spręsti ir tradiciškai, ir naujai. Nueitas pakankamai ilgas kūrybos kelias, tuo labiau, kad tame kelyje visko būta. Jau senai mintis kirbėjo, kad atliktus darbus nužymėti, ne tik pačiai sau atminti, bet ir kolegoms, jaunajai kartai pristatyti, būtina. Atidėlioti jau nevalia, metai neleidžia. Tai čia ir išryškėjo dar vienas kultūros puoselėtojos bruožas – užsispyrimas, jeigu jau sumanyta tai ir padaryta. Naujausio darbo horeljefo forma „Šviesos angelas“ (liepa, 2016) gražiai nušvietė ir ankstesniuosius, nesvarbu ar tai Rūpintojėlis iš ąžuolo, ar Kryžiaus kančia Ryliškių tragedijai atminti. Netgi granitas paklūsta tvirtoms (o rodos, tokioms gležnoms) tautodailininkės rankoms, tiksliau kaltams ir kitiems specialiems įrankiams. Labai dažnai tai būna užsakymai istoriniams įvykiams atminti. Viršurodukio miške žuvusių partizanų atminimui paminklą kūrė visa grupė meistrų: kalviškus metalo darbus atliko G. Žilys, gelžbetonio konstrukcijas A. Česnulis, granito plokštėje žuvusiųjų pavardes iškalė Monika.

Seniausias, gerai įvaldytas žanras – audimas, mėgiamiausias tautodailininkės užsiėmimas. Pradžia lovatiesės, rankšluosčiai, vėliau siaustės, skraistės, skaros, prijuostės, staltiesės ir staltiesėlės išdabintos įvairiausiomis geometrinėmis formomis: kvadratai ir stačiakampiai, vingutės ir segmentiniai apskritimai. Tautodailininkės audimuose, kaip ir margame gyvenime išskirtinai liaudiškais, senųjų apeiginių tradicijų motyvais sukurtos tautinės juostos: žemaitiškos, suvalkietiškos, ar dzūkiškos rinktinės juosmens ir siauros kaklaraištinės, bet ir su senovės baltų elementais, netgi pagoniškais raštais austos, pintos ar kaišytinės, įspūdingai plačios, ilgos ir visai trumputės. Nuaustų juostų užtektų ir visai Tėviškei apjuosti, tai pačios autorės ir kolegų pastebėjimai.

Tautodailininkė yra nuaudusi ir margaspalvių gobelenų. Ji augaliniais motyvais sukūrusi iš lino ir vilnos gobeleną „Duonutė“ (30x47 cm) yra laimėjusi „Šeimos“ žurnalo prizą, tuo pačiu galimybę dalyvauti parodose kartu su profesionalais gobelenų meistrais. Gobelenas „Rasa“ (140x140 cm) iškeliavo į Vokietijos klinikas.

b_600_400_16777215_0_0_images_iliustracijos_straipsniai_2016_IMG_9829.jpg

Per pakankamai ilgą kūrybinį kelią visų darbų Monika neregistravo, didžiuma jų fiksuoti nuotraukose, paminėti reportažuose, aptarti parodose. Tautodailininkė surengusi personaliai ar drauge su kolegomis per 50 parodų, dažniausiai čia Dzūkijoje. Autorė mielai prisimena, kad jos rankomis atliktų tautinių juostų, suvenyrinių drožybos, tekinimo kelios dešimtys darbų pasklidę labai plačiai po pasaulį, išskirtiniai darbai garbingai iškeliavę į Italiją, netgi į Vatikaną.

Dar vieną darbštuolės bruožą jubiliejinę popietę daugelis minėjo, kaip nesavanaudišką mokytoją. Tautodailininkės pirmaisiais medžio drožybos mokytojais buvo jos tėtis, meninės drožybos išraiškos pamokos būdavo šio žanro meistrų aplinkoje, juose neapseidavo be B. Dabruko, A. Česnulio ir kitų meistrų. Iki šiolei Monika mielai dalijasi patirtimi su jaunaisiais, kurie šiandien žinomi net kaip „Aukso vainiko“ laureatai, pav. druskininkietis G. Akstinas, alytiškis S. Lampickas.

Nesibodi tautodailininkė dalyvauti ir dabar bendruomenėje organizuojamuose pleneruose, kūrybinėse stovyklose, programiniuose mokymuose.

Jubiliejinėje popietėje susirinkę tautodailininkės kūrybos gerbėjai, jos kolegos išsakė daug kūrybinių linkėjimų, gražių padėkos žodžių, įtvirtindami tai margaspalvių vasaros žiedų puokštėmis.

Gal būt keista, o gal dėsninga, kad parodos – pristatymo dalyviai, renginio finale ėmė ir įbedė nosis į dažais kvepiančią 127 psl. gausiai iliustruotą knygą „Diena iš dienos, metai iš metų“, manau, kad čia kalčiausias noras žinoti, išgirsti, paklausyti, pačiam perskaityti, nuosekliau pažinti meno kūrėjos, Druskininkų kultūros puoselėtojos kūrybą.

Rasti svetainėje

Projektus svetainėje finansuoja:

Straipsnių ir filmuotų reportažų ciklas, skirtas LTS 55-mečiui

"Strateginė Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos finansavimo programa"
"Virtualios tautodailės parodos, skirtos LTS 55-mečiui"

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) Įmonės kodas 190766761 Stiklių g. 16, LT- 01131 Vilnius Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija (LTKA) Įmonės kodas 300122466 Stiklių g. 18, LT-01131 Vilnius  Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

© 2023