Šiuolaikinės kartos jaunimo charakteristikose dažnai skundžiamasi ,,motyvacijos“ trūkumu. Margarita Juškevičienė kilusi iš tos kartos, kuriai galima būtų pavydėti ryžto, darbštumo, veržlumo, kūrybinių galių ir viso to, ką prarandi kai dingsta tikėjimas būties prasmingumu. Tėvynė menininkei nėra formali sąvoka. Jos paveiksluose džiaugiamasi kiekviena išaušusia diena, pamatytu gamtovaizdžiu ar puokšte, ,,pagirio trobele“ ar ,,tūkstantmečio Lietuva“, kai prasmės netelpa paveikslų formatuose Margarita imasi rimuoti mintis, kurti vaizdus eiliuotais posmais. Pakylėtas tonas pažeria netikėtus palyginimus, sugretinimus, įprasminimus („...debesys išverkė skausmą...“, „...spalvas maišo vėjas...“, „į ežero širdį prilijo žvaigždžių...“, ‚...už lango vėjas pustė, šokdindamas snaiges...“, „...istorija įkaitus nuo Baltijos, iki Juodosios jūros...“, „....ak, Lietuvėle, Paukštele miškų, visą gražumą išgiedi balsu“). Kalbos paprastumas eilėse lyg dainose.
Vaizdinio mąstymo būdas atsiskleidžia piešiniuose. Margaritai svarbu pasižymėti detales, pastebėti jų ritmiką, netvarkingai intuityviu štrichu užpildyti plotus žymint jų toninius santykius. Logiškas tikrovės priežastingumas nėra svarbiausias tikslas. Piešinio plokštumoje sužymėtos ypatybės tampa lyg „žemėlapiu“ ateičiai, bet ne formos perteikimu erdvėje. Tokio pobūdžio kūryba atskleidžia autorės požiūrį ir santykį su realybe. Naiviojoje – primityvistinėje raiškoje ši vertybė viena svarbiausių. Esant vidiniam poreikiui ir darbštumui, tautodailininko savitumas susiformuoja ir atsiskleidžia ryškiau. Margarita aktyviai dalyvauja parodose, todėl žiūrovai gali stebėti braižo vystymosi raidą.
Akvarele tapomuose paveiksluose išlieka panašus kūrybos būdas kaip ir piešiniuose. Vaizdas konstruojamas iš spalvinių dėmelių (,,Peizažas”, ,,Peizažas-II” 2008 m., ,,Gėlės” 2010 m., ,,Auksinis ruduo” 2005 m.), stengiamasi išlaikyti vaizduojamų daiktų siluetus. Tikrovės įspūdis perteikiamas kruopščiai fiksuojant detales. Akvarelėse geriausiai matome tautodailininkės spalvinę „klausą“. Dažų sluoksnio skaidrumas būdingas akvarelės technikai, bet jį išlaikyti nėra lengva. Neturint patirties mišiniai kartais susidrumsčia ir kenkia spalvinei harmonijai. Margarita atsakingai atrenka savo parodines kolekcijas ir demonstruoja brandžius kūrinius.
M. Juškevičienės kūrybos dalis tapyta aliejiniais dažais skaiklingiausia, įvairiausia tiek formos sudėtingumu, tiek temomis. Tapymas aliejiniais dažais ,,alla prima” technika tautodailininkams ,,patogus”, nes greičiau formuojamas vaizdas. Naiviojoje raiškoje tikrovė yra tik pagrindas asmeniniam įspūdžiui. Individualus braižas, originalus požiūris, pastabumas, paveiksluose sudaro galimybes atsirasti išliekamajai vertei. „Pertvarkant“ gamtovaizdį tapytojai pavyksta išlaikyti dialogą su žiūrovu. Stebint jos kūrinius lengva „skaityti “, suprasti ir jausti nuotaikas. Paveiksle ,,Kalotės ežeras” (2013 m.) pakrantės sodyba nutapyta ,,saulėtomis“ lengvomis spalvomis ir užima pagrindinę ploto dalį, bet autorės žvilgsnis pastebi pirmame plane žveją valtyje. Melsvų bangų fone tamsus rausvai rudas laivelis žiūrovui pateikiamas kaip svrbiausias vaizdo veiksnys. Tik vėliau akis pastebi virš žvejo vandenyje augančius du beržus, kurių toninis skaidrumas juos ištirpdo, nors vandenyje augantys beržai nėra kasdienybė ir galėtų tapti temine intriga. Kompozicinių schemų laisvumas ir įvairovė yra vienas ertingiausių M. Juškevičienės kūrybos bruožų. Savo pavekslų piešinio ,,žemėlapiuose” tapytoja išvengia pasikartojimų. Tema, pagal svarbą rikiuojami personažai yra kompozicijų išradingumo raktas. Paveiksle ,,Atostogos Merkinėje“ (1996 m.) veiksmo scena tirštai užpildoma. Geometriniu požiūriu turėtų atsirasti monotonija, bet autorė pasinaudoja plastinėmis priemonėmis: nevartoja kontūrinio apvedžiojimo, siluetus formuoja spalva, tik kelis plotus tonuodama stipriau ir kontrastingiau. Vaizdą apjungia šilta, šviesia spalvine gama jautriais potepiais, švelniai virpindama vaizdą, bet nemargindama, stengdamasi matyti tik svarbiausias detales, o tai byloja apie pasirinkto apibendrinimo lygio suvokimą. Siužetinėse kompozicijose ,,Bulviakasis Piliuonoje” (2010 m.), ,,Maironiui vieneri metai” (2012 m.), ,,Pavasario darbai” (2014 m.), ,,Rudens darbai” (2014 m.), komponuodama veiksmo sceną naudojasi ,,žvilgsnio iš viršaus” principu.
Urbanistiniuose peizažuose lengva pastebėti dar vieną naiviojo meno būdingą bruožą - linijinės perspektyvos nepaisymą. Paveiksle ,,Birštonas” (1990 m.), ,,Cerkvė” ( 2008 m.), ,,Zyplių dvaras” ( 2008 m.) matome kaip intuicija ir sumanumas padeda siekti perspektyvinės tvarkos įspūdžio - tiesios linijos laisvai, saikingai lankstomos, aštrūs kampai, linijų susikirtimai sušvelninami, ištirpdomi, nėra akį rėžiančių kontrastų, pasirinktos gamos spalvos puikiai dera. Harmoningas, be disonansų koloritas vaizdą apgaubia jaukia erdve. Autorė nuoširdžiai pateikia rezultatą žiūrovui, ir jis atleidžia visas ,,klaidas”.
Šiuolaikinės Lietuvių tautodailės raidai Margaritos Juškevičienės kūryba turi reikšmingos įtakos: deklaruojamas tradicinių estetinių vertybių puoselėjimas, etnokultūrinių temų aktualinimas, požiūrio į kūrybą kompleksiškumas ir pilietinis aktyvumas - rikiuoja menininkę į pirmąsias pavyzdinių tautodailininkų gretas.
Dailininkas Jonas Rudzinskas
