Dirbinius iš veltinio esame įpratę suvokti kaip gryno amato sritį. Tradicinio kaimo kultūroje tai buvo kasdienybės ir šventinių progų dalykai – ir ūkinio darbų apavas ir galvos danga ir puošnūs prabangūs aprėdai. Galima pastebėti, jog šiais laikais veltinio gaminiai vis labiau apima dailiųjų amatų sritį.
Tačiau tautodailininkės Violetos Jasinevičienės rankose dailieji veltinio dirbiniai pakyla į pačią aukščiausią meistriško atlikimo, formos dailumo ir meninės paskirties lygmenį. Prisiliesdama prie veltinio autorė šią veiklą paverčia tautodailės meno sritimi.
Tekstilės tradiciją tautodailininkė perėmė tiesiogiai bendraudama su giminėmis kaime: jos senelis, taip pat mamos tėtis vėlė veltinio vailokus, močiutės mezgė, o teta audė vilnos lovatieses, lino rankšluosčius.
Jos kuriamas veltinio apavas išsiskiria faktūros ir spalvos savitu švelnumu ir patrauklumu, vientisumu ir estetiškumu, giliai išjausta suformuotos išvaizdos dailuma. Ji taip pat atkreipia žiūrovo ir vartotojo žvilgsnį į archajiškiausias veltinio apavo atmainas - etnografines rekonstrukcijas – kuriose auliniai vailokai apsukami virvelėmis ir įmaunami į dailias vyžas pintas iš karnų.
Mąsto dailininkė ir apie šiuolaikinį vartotoją, kuriam reikia gerokai įmantresnių veltinio vailoko apavo interpretavimo formų, atitinkančių ir ištaigingesnę paskirtį. Taip gimsta įvairių pavidalų jaukios naminės kurpaitės – aukštesnių ir žemesnių aulų, kai kurios – visiškai baltos arba saikingai praturtintos biomorfinio pavidalo skirtingo tono dekoru, kartais ir praturtinant gintaro lašeliais. Kai kurios klumpaitės pasižymi margais atspalviais. Arba įprasti aukštaauliai lauko veltiniai pasipuošia įmantriais atvartais viršuje su ,,avikailio garbanomis“, arba liaudiško pobūdžio minimalistiniais ornamentais šonuose. Dar kitų aulų viršus pabrėžiamas apjuosiant siaura vytine juostele.
Nemažiau turtinga ir jos kuriamų vyriškų etnografinių veltinio kepurių kolekcija, skirta muziejams ir folkloro ansambliams. Jos kepurės ir skrybėlės įvairiausių formų – nuo neaukštų iki aukštai iškylančių cilindrinių, kūginių, kupolinių formų. Plati ir atspalvių skalė – nuo juodų ir rudų iki pilkšvų ir balsvų. V. Jasinevičienės kurtos kepurės taip pat pasižymi meistrišku veltinio dirbinių stangrumu, spalviniu ir toniniu vientisumu.
Tautodailininkė nuo 2017 m kasmet dalyvauja Respublikinio liaudies meno konkurso ,,Aukso vainiko“ regionoinėse parodose. 2020 m. šio konkurso regioninėje parodoje tautodailininkė buvo apdovanota specialiuoju diplomu ,,Už tradicines skrybėles.
Violetos Jasinevičienės veltinio dirbinių kūryba ryškus ir savitas šios srities tautodailės reiškinys, akivaizdžiai liudijantis kaip tradicinį amatą galima pakylėti į meninės kūrybos lygmenį.
