Dalia Arminienės kūryba plėtojasi retoje tautinių lėlių kūrybos srityje. Galima teigti, jog tautodailininkė yra viena iškiliausių miniatiūrinių tautinių kostiumų lėlyčių kūrėja Lietuvoje.
Dar vaikystėje būsimai tautodailininkei, pamokytai mamos ir močiutės, patiko nerti vašeliu žaislus ir siuvinėti. Dalios Arminienės veikla dailiosios tekstilės srityje prasidėjo Kalvarijos buitinio aptarnavimo skyriuje siuvinėjant drabužius. Galiausiai nuo 2010 m. ji pasinėrė į tautinio kostiumo siuvimą lėlytėms.
Meilę tautinio kostiumo lėlėms ji paveldėjo iš močiutės, kuri ausdavo lovatieses ir rankšluosčius bei medžiagas marškiniams. Ji dirbino ir medžiagines lėlytes. Pasiūdavo joms liemenį ir pilvuką, prie jų pritvirtindavo galvutę, rankytes, kojytes. Kūnelį iškimšdavo vaistiniais augalėliais. Iš austo nebalinto lino atraižėlės pasiūdavo marškinukus. Sijoną suraukdavo iš austo rudai raudonos spalvos milelio. Pasijonį siūdavo iš seno austo užvalkalo išmarginto nebalinto lino ir melsvų langelių kaita. Prijuostę darydavo iš sudėvėto austo lovos užtiesalo, kurio fonas mėlynai violetinis su raudonų lelijų raštu. Liemenę pasiūdavo iš geltono šilko palaidinės, kurią ji pati anksčiau nešiojusi. O prie galvytės pritvirtindavo lininius plaukelius iš kurių supindavo kaseles ir kuriems įrišdavo kaspinukus. Tokias lėlytes dovanodavo šeimos, giminės moterims. Galia, bet jos močiutės lėlyčių neišliko.
Susižavėjusi lėlėmis, aprengtomis tautiniais rūbais Italijoje, D. Arminienė pradėjo panašių lėlyčių ieškoti ir Lietuvoje. Deja, teko giliai nusivilti, nes panašaus estetinio lygio dirbinių gimtojoje šalyje aptikti nepavyko. Kaip prisimena tautodailininkė: ,,Užgimė begalinis noras pačiai aprengti lėlytę lietuvių tautiniu kostiumu. Išstudijavusi visų regionų aprangą ir ėmiausi kūrybos“.
Dalios Arminienės kuriamos lėlytės parėdytos tautiniais lietuvių drabužiais išsiskiria menine visuma – jai pavyko suformuoti preciziškai tikslesnės tautinio kostiumo interpretacijos stilių. Išskirtinė ne tik jos kuriamų tautinių kostiumų miniatiūrų technologinė kokybė bei meninė visuma. Ji rimtai domisi ir tautinio kostiumo regioninėmis medžiagų, aprangos stilių bei dekoro ypatybėmis. Juk kuriant tautinį kostiumą reikia gerai pažinti regionines sijonų, pasijonių, liemenių, prijuosčių, juostų, galvos apdangalų ypatybes. Tautodailininkės lėlytės pasižymi tautinio kostiumo tradicijų ir svarbiausių regioninių ypatybių bei išvaizdos skirtumų išmanymu, ir be abejo patrauklia išvaizda. D. Arminienės kuriamos vaikiškų proporcijų lėlytės traukia žiūrovą nuoširdumu, žmogiška šiluma ir žaismingumu.
Sukūrusi įvairiausių tautinių lėlių, autorė pradėjo grupuoti jas į kolekcijas ir eksponuoti jas visuomenei. Pirmasis toks pristatymas surengtas 2012 m. Jungėnų bendruomenės namuose (Kalvarijos sav.). Lėlytes yra rodžiusi ir Kalvarijos bibliotekoje, įvairiose vietinėse šventėse, Kaziuko mugėje Vilniuje, Punsko (Lenkija) mugėje. Visų Lietuvos regionų tautinių lėlyčių porų kolekciją autorė yra eksponavusi gimtojo Kalvarijos krašto šventėje.
Tautodailės metų proga 2020 m. D. Arminienės lėlytės papuošė XIX respublikinio vaikų ir jaunimo muzikos festivalio „Mes - pasaulis“ erdvę, jas nufilmavo LRT.
D. Arminienė yra sukūrusi apie tūkstantį tautinių lėlių, kurios sklinda ne tik Lietuvoje, bet ir po platųjį pasaulį - jų yra įsigyta Latvijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Turkijoje, Amerikoje, Australijoje, Kinijoje. Jos tautines lėles yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus bei Marijampolės krašto ir prezidento Kazio Griniaus muziejus.
Tautodailininkei rūpi ir skleisti žinią apie tautinio kostiumo grožį, jo regioninius skirtumus bei jo savitą estetiką ir stilistiką. Todėl autorė neapsiriboja tik kūryba. Ji aktyviai įsitraukia ir į edukacines veiklas. Ji pristato lėlyčių kūrybos ir tautinio kostiumo ypatumus ir veda edukacijas vaikams ir suaugusiems Marijampolės ir Kalvarijos darželinukams, Sangrūdos moksleiviams, Liubavo bendruomenei.
Sūduvos metų proga 2022 m. ji vedė edukacinius užsiėmimus Kalvarijos krašte - Kalvarijoje, Jungėnuose, Liubave, Sangrūdoje; Paežerių dvare, o taip pat Sūduvos krašto tautinio paveldo gaminių mugėje Vilniuje (Žemės ūkio ministerijoje).
Pastaraisiais metais autorė įsitraukė į tautodailės parodų rengimą. 2022 m. ji dalyvavo parodoje „Žaismingi raštai tautodailėje“ Kuršėnuose, taip pat Zyplių dvare rengtoje kasmečio tautodailės plenero parodoje bei Vilniaus Tamošaičių galerijos parodoje „Podėliuko skarbai“.
Šiais metais D. Arminienė dalyvavo prestižinėje Respublikinėje konkursinėje tautodailės parodoje „Aukso vainikas“, kurioje jos sukurta tautinių lėlyčių kolekcija buvo pažymėta specialiuoju diplomu.
Dalios Arminienės lėlių kūryba reikšmingai puoselėja lietuvių tautinio kostiumo pažinimą ir sklaidą, stiprina jo patrauklumą, padeda visuomenei geriau pažinti jo meninę, estetinę ir kultūrinę vertę, o tautodailės parodos praturtėja dar viena, retai reprezentuojama dailės sritimi.