Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

2022 m. balandžio 28–29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje (LLBM) Aristavėlės dvare vyko Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos XXV mokslinė konferencija ,,Lietuvos muziejų etnografijos rinkiniai globalaus pasaulio akistatoje“. Konferenciją galima pavadinti tarptautine, nes joje dalyvavo ir keli svečiai iš užsienio.

Beje, Aristavėlės dvaras kadaise stovėjo Kėdainių rajone, apie 7 km į šiaurę nuo Kėdainių. 1987 m. dvaras perkeltas į LLBM. 2016 m. Aristavėlės dvaro rūmai buvo restauruoti. Tam tikslui panaudota 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, yra labai daug. 

Tad šią konferenciją organizavo LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcija, įkurta 1997 m. kovo 4 d. LMA valdybos iniciatyva Vilniuje, jungia įvairių Lietuvos muziejų – asociacijos narių darbuotojus, tyrinėjančius ir populiarinančius muziejinius rinkinius. Pirmąja Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos vadovė buvo archeologė, muziejininkė, pedagogė, Šiaulių universiteto docentė dr. Birutė Salatkienė (1951–2018). Jos vadovaujama sekcija 1998 m. Rokiškio krašto muziejuje suorganizavo pirmąją mokslinę konferenciją ir padėjo pamatus leidiniui „Lietuvos muziejų rinkiniai“.

Šiuo metu LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijai pirmininkauja dr. Jolanta Skurdauskienė, Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja.

Balandžio 28 d. konferencija prasidėjo LLBM direktorės Gitos Šapranauskaitės sveikinimo žodžiu. Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narys, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius dr. Ramojus Kraujelis ir Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinių tyrimų sekcijos valdybos pirmininkė, Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė. 

I sesija buvo pavadinta „Etnografijos muziejai užsienyje“, pirmasis kalbėjo profesorius dr. Hansas Piena iš Nyderlandų muziejaus po atviru dangumi pristatė pranešimą „Open Air Museums: should they stage ethnic differences?“ („Muziejai po atviru dangumi: ar reikėtų rodyti etninius skirtumus?“), jį pagyvindamas šio atviro muziejaus fotografijomis. Pranešėjas akcentavo, kaip svarbu nepamiršti ir neįgaliųjų bei seksualinių mažumų poreikių muziejuose.

Vėliau sekė kaimyno esto Rasmus Kasko iš Estijos muziejus po atviru dangumi pranešimas „Safeguarding built vernacular architecture heritage within and outside of Estonian Open-Air Museum“ („Liaudies architektūros paveldo išsaugojimas Estijos muziejuje po atviru dangumi ir už jo ribų“). Pranešėjas itin akcentavo pedagoginę muziejaus funkciją, edukacines programas vaikams. Beje, 1957 m. įsteigtas Estijos etnografinis muziejus po atviru dangumi, įsikūręs 72 ha plote netoli Talino. Muziejuje eksponuojami XVII–XX a. beveik 80 pastatų: sodybos, ūkio pastatai, bažnyčia, užeiga, mokykla, keletas malūnų, ugniagesių gelbėjimo stotis.

Vėliau etnologijos dr. Auksuolė Čepaitienė iš Lietuvos istorijos instituto pristatė teorinį pranešimą „(Ne)kintantys etnografiniai muziejų pasakojimai“.

II sesija „Etnografijos rinkinių tyrimai I“ buvo skirta etnografinių rinkinių muziejuose tyrimams.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnioji muziejininkė Onutė Gaidamavičiūtė pristatė pranešimą „Paukščių simbolika etnografiniuose kraitinėse skryniose ir jų piešiniuose iš LNM Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių: Baltų religijos ir mitologijos šaltinių kontekstas“. Pranešėja atskleidė pagrindinius kraitinių skrynių puošybos dėsningumus, paukščio simbolio atvertis.

Vėliau Dalia Bernotaitė-Beliauskienė iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kalbėjo apie nuometų dėvėsenos, puošybos tradicijas „Nuometu galvą aprutolu...“, pranešimą iliustruodama gausia vaizdine medžiaga, net įrėminta nuometo piešinio fotografija.

Regina Adomaitienė iš Kėdainių krašto muziejaus pristatė pranešimą „Kryždirbystė Vidurio Lietuvoje. Vinco Svirskio kryžiai“, aktualizuodama Vinco Svirskio kryžių savitumą ir neblėstančią svarbą.

III sesija taip pat buvo skirta „Etnografijos rinkinių tyrimams II“.

Rasa Žumbakienė iš Lietuvos liaudies buities muziejaus pristatė pranešimą „Senųjų Lietuvos sodybų augalų paveldas Lietuvos liaudies buities muziejuje“. Pranešimo pagrindas – R. Žumbakienės tyrinėjimai ir išleista knyga „Senieji Lietuvos gėlių darželiai“.

Vilma Vilūnaitė iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kalbėjo apie „Muzikos instrumentų vaidmenį gyvulių ganymo papročius Lietuvoje“.

Janina Armonaitė iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pranešimą „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Unikalus lietuvių folkloro teatro rinkinys Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus aukso fondas“ skyrė unikaliam Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrui. Beje, Aristavėlės dvare 2021 m. vasarą ir rudenį veikė paroda „NEPAPRASTO TEATRO NEPAPRASTA ISTORIJA. Viskas Apie Mataičių Teatro Spektaklį „Scenos Vaizdeliai“.

IV sesija buvo skirta „Etnografijos muziejų kūrėjams“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnioji muziejininkė, dr. Elvyda Lazauskaitė pristatė pranešimą „Muziejininkų ir kraštotyrininkų bendradarbiavimas: laiko įžvalgos“, didesnį dėmesį skirdama tautodailininko, kolekcininko, kraštotyrininko Klemenso Lovčiko asmenybei ir nuopelnams.  K. Lovčikas surinko apie 3500 eksponatų. Upynoje nuo. Klemenso Lovčiko įsteigtas Upynos amatų muziejus.

Vida Rimkuvienė iš Žemaičių muziejaus „Alka“ pristatė pranešimą „Jie kūrė Žemaičių „Alkos“ muziejų“, jį skirdama „Alkos“ muziejaus kūrėjams. V. Rimkuvienė ypatingą dėmesį skyrė menotyrininko Juzefo Perkovskio, taip pat direktoriaus Prano Genio asmenybėms, ypač jų indėliui renkant ir kaupiant muziejaus eksponatus.

Aušra Jonušytė iš Kupiškio etnografijos muziejaus pristatė pranešimą „Uoginių kaimo šviesuolio Adomo Petrausko muziejus“. Per konferenciją buvo galima įsigyti ir A. Jonušytės sudarytą knygą, skirtą Uoginių šviesuoliui, kraštotyrininkui, muziejininkui Adomui Petrauskui – „Uoginių kaimo šviesuolis Adomas Petrauskas ir jo muziejus“.

Vėliau Svaja Vinskaitė iš Prienų krašto muziejaus pristatė pranešimą „Skriaudžių buities muziejaus įkūrėjai, puoselėtojai ir jų dėka gimusi etnografinių eksponatų kolekcija“, nemažą dėmesį skirdama Skriaudžių buities muziejaus formavimuisi.

Pirmąją dieną užbaigė ekskursija po Liaudies buities muziejų, Aukštaičių sektorių ir nuotaikingas vakarojimas.

Balandžio 29 d., penktadienį prasidėjo V sesija „Etninės tapatybės paieškos ir eksponavimo klausimai“.

Dr. Rasa Bertašiūtė iš Lietuvos liaudies buities muziejaus pristatė pranešimą „Tapatumo ženklai architektūroje “.

Dr. Aušra Žemyna Kavaliauskienė iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kalbėjo apie „Eksponatų istorijos ir šeimų likimus – Mažosios Lietuvos istorijos pasakotojus“.

Lina Vapsevičienė iš Raseinių krašto istorijos muziejaus pristatė pranešimą „Tautinis kostiumas – regioninės tapatybės skleidėjas“.

Vėliau Asta Bartkevičiūtė iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, atsakinga už muziejaus mokslinę veiką, uoli Mažosios Lietuvos tautodailės seminarų rengėja, pristatė pranešimą „Kuo didžiuotis senovės ir šiandienos lietuvininkams?“

Dar vėliau Aušra Jakubelskienė iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ pristatė pranešimą „Audiogidas etnografijos ekspozicijoje – priemonė sudominti, atskleisti turinį ar…“

Paskutinė – VI – sesija buvo skirta „Eksponato bylai“.

Dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas iš Lietuvos liaudies buities muziejaus pristatė pranešimą „Aliejaus spaudyklų tipai ir įranga Lietuvoje: „aliejinyčia“ Lietuvos liaudies buities muziejuje“.

Bronislava Juknevičienė iš Utenos kraštotyros muziejaus ir Laima Janina Vedrickienė iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro pristatė pranešimą „Eksponato byla: pasakojimas apie išgyvenimus, patirtis ir viltis Sibire“.

Živilė Paipulaitė, Lietuvos nacionalinis muziejaus vyresnioji muziejininkė, pristatė pranešimą „Eksponato byla: Kilimas iš juostų EMO 3817 – Lietuvos dailės „Ambasadorius“ Paryžiuje“, rengtą kartu su dr. Migle Lebednykaite, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriaus vedėja.

Elena Sakalė iš Akmenės krašto muziejaus padalinio Simono Daukanto muziejaus pristatė pranešimą „Eksponato byla – Daukanto kėdė ir jos istorija“.

Konferenciją pabaigė Dainiaus Elerto iš Lietuvos jūrų muziejaus pranešimas „Drevernos vėtrungės mįslės“.

Vėliau sekė konferencijos aptarimas, pranešėjai sulaukė klausimų, kritinių pastabų.

Beje, Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinių tyrimų sekcijos XXV mokslinės konferencijos „Lietuvos muziejų etnografijos rinkiniai globalaus pasaulio akistatoje“ pranešėjų straipsniai bus išspausdinti atskirame leidinyje.   

Visi konferencijos dalyviai galėjo pasigrožėti savitais tautodailininkės Elenos Kniūkštaitės (g. 1950 m.) tapytų angelų, eksponuojamų Aristavėlės dvaro kambariuose, paroda. E. Kniūkštaitė angelus įkomponuoja tarp gamtos objektų, kaimo sodybų, kiek primenančių ir Liaudies buities muziejaus trobesius, fone. Susidaro įspūdis, kad geltonais nimbais vainikuoti baltarūbiai angelai saugo kaimo sodybų, bažnyčių atmintį.

tautodaile
tautodaile

Rasti svetainėje

Projektus svetainėje finansuoja:

Straipsnių ir filmuotų reportažų ciklas, skirtas LTS 55-mečiui

"Strateginė Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos finansavimo programa"
"Virtualios tautodailės parodos, skirtos LTS 55-mečiui"

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) Įmonės kodas 190766761 Stiklių g. 16, LT- 01131 Vilnius Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija (LTKA) Įmonės kodas 300122466 Stiklių g. 18, LT-01131 Vilnius  Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

© 2021