Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

Lietuvių tautodailės medinės skulptūros srityje Užgavėnių kaukių kūrimas yra savitas reiškinys. Apibrėžtas paskirties, regiono, turinio mitologijos, funkcionalumo, tautodailininkų asmeninių galimybių-gebėjimų, skulptūrinių technologijų pažanga... Bendrąja prasme tradicijos puoselėjimui pagrindinį vaidmenį atliko Žemaitijos etnokultūrinių savitumų išsaugojimas. XX a. šeštojo dešimtmečio Užgavėnių šventimo atgimimas sąlygojo kaukių įvairovės poreikį. Tuo pačiu metu pastebimas visų lietuvių tautodailės žanrų kokybiškai naujas, spartus vystymosi šuolis. Tai tautinių tradicijų puoselėjimo tarpukariu rezultatas. Lietuvoje tautodailininkus tampriau pradėjo vienyti Lietuvos tautodailininkų sąjungos veikla. Šalyje kūrėsi dailės kombinatų infrastruktūra, kurioje taip pat dirbo tautodailininkai. Susidarė sąlygos ne tik miestuose, bet ir regionuose meistram kelti savo amato kvalifikaciją. Organizuojama daug įvairiausio lygio parodų, konkursų, kūrybinių ir teorinių seminarų.

St. Riaubos vardo konkursas Plungėje.
St. Riaubos vardo konkursas Plungėje.

A. Kvaso pamokos seminare Telšiuose.
A. Kvaso pamokos seminare Telšiuose.

Respublikinis konkursas ,,Iš Džiugo sakmių“ Telšiuose.
Respublikinis konkursas ,,Iš Džiugo sakmių“ Telšiuose.

Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje
Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje

Šiaulių krašto tautodailės paroda Šiaulių dailės galerijoje.
Šiaulių krašto tautodailės paroda Šiaulių dailės galerijoje.

Šiaulių krašto tautodailės paroda Šiaulių dailės galerijoje
Šiaulių krašto tautodailės paroda Šiaulių dailės galerijoje

Nuo XX a. vidurio Žemaitijos medžio drožėjų kūrybiniame akiratyje Užgavėnių kaukių kūryba vyko įvairiu intensyvumu, priklausomai nuo kiekvieno tautodailininko asmeninių sugebėjimų, darbštumo. Aktyviausi, ryškiausi tautodailininkai eksponavo kaukes parodose, mugėse, etnografiniuose renginiuose. Tos kartos meistrus dabar galima būtų vadinti žanro ,,klasikais“. Vienas ryškiausių, įtakojusių vėlesnę raidą, yra Kretingiškis Anicetas Puškorius. Jis dažnai pats užsidėdavo savos kūrybos kaukę, todėl garsėjo kaip geras pasakorius-vaidintojas. Jo kūrybiniam braižui būdingas santykinai ramus koloritas, saikingos proporcijos, formų paviršius virpinančios faktūros.

Kitas tautodailininkas palikęs gilų pėdsaką, ryškų autorinį stilių buvo Stanislovas Riauba. Meistro iš Plungės krašto kūryba tapo tiek reikšminga, kad tarptautinės meno tarybos buvo atrinkta atstovauti Lietuvą Pasaulinėje naiviojo meno enciklopedijoje išleistoje Londone 1984 m. Autoriaus skulptūriniam braižui būdingas formų išbaigtumas, medienos paviršių nuglūdinimas, nevartojimas kitų medžiagų, tikslus spalvinimas pasteliniais tonais, pasakiška vaizduotė.

Stanislovas Riauba. Romualdo Rakausko nuotrauka
Stanislovas Riauba. Romualdo Rakausko nuotrauka

Kaukė iš Lietuvos dailės muziejaus fondų
Kaukė iš Lietuvos dailės muziejaus fondų

Iš to pačio Plungės krašte Godelių kaimo kilęs kitas ryškus kaukių drožėjas Justinas Jonušas. Meistro drožtoms kaukėms būdinga laki nevaržoma vaizduotė, nešveičiamas pašiauštas formų paviršius dažomas ekspresyviai, tinkantis linksmai Užgavėnių nuotaikai. Kaukių dekoras turi monumentalumo užuominų, todėl parodose, švenčių eisenose įsimintinos, gerai matomos. Žemaitiškų kaukių tradicijas sėkmingai puoselėja meistras iš Telšių rajono Nevarėnų kaimo Silvijus Rimvydas Tendziagolskis. Jo drožtos kaukės lengvos, patogios, spalvintos ir puošiamos klijuotais kailiais.

Užgavėnių kaukė, aut. Justinas Jonušas
Užgavėnių kaukė, aut. Justinas Jonušas

Užgavėnių kaukė, aut. Rimvydas Tendziagolskis
Užgavėnių kaukė, aut. Rimvydas Tendziagolskis

Vyto Jaugėlos iš Gintališkių kaimo Plungės rajone drožtoms kaukėms būdingi ekspresyvūs siluetai, nedidelis mastelis, saikingas dažymas neslepiantis medienos faktūrų. Dažniausiai klijuojami kailiniai dekorai. Meistras svarbus Užgavėnių kaukių kūrybos srities raidai kaip aktyvus pedagogas dirbantis edukacinį darbą. 2021 metų nacionalinio tautodailės konkurso ,,Aukso vainikas“ laureatas. Panašios svarbos ir aktyvumo yra Telšiškio Adomo Kvaso kūrybinis kelias.

Užgavėnių kaukė ir papje-maše technika pagamintos marionetės Užgavėnių šventinei eisenai, aut. Adomas Kvasas.
Užgavėnių kaukė ir papje-maše technika pagamintos marionetės Užgavėnių šventinei eisenai, aut. Adomas Kvasas.

b_220_330_16777215_00_images_iliustracijos_straipsniai_2022_uzgavenes_image12.jpg

Meistras parodose pradėjo dalyvauti nuo 1956 metų. Droždavo vieną-kitą kaukę užsakovams, o nuo 1971metų tekdavo per metus kartais sumeistrauti ir virš trisdešimties. Tradiciškai mėgsta jungti liepos medieną su kailiu, pakulomis, spalvinti švelniomis nekontrastingomis spalvomis. Ne kartą yra buvęs Telšiuose Užgavėnių persirengėlių eitynių organizatoriumi, todėl aktyviai kūrė didesnių proporcijų valdomas marionetes papje-maše technika. Skirtingai nei medines kaukes marionetes dažydavo ryškiomis, kontrastingomis spalvomis. 2004 metais apdovanotas LR kultūros ministerijos premija už tautodailės tradicijų išsaugojimą ir perdavimą.

Parodose kaukių kūrimo estetika išsiskiria Radviliškietis Eugenijus Arbušauskas. Vykdydamas nuostatą, kad kaukė turi tarnauti tik metus, jis medienos sluoksnį išdrožia iki trijų milimetrų storio. Taigi ją liečiant, imant, rengiantis ji ima lūžinėti, trupėti ir sunyksta…Meistras nedažo medienos, naudoja tik šviesaus tono avikailius.

Užgavėnių kaukė, aut. Eugenijus Arbušauskas
Užgavėnių kaukė, aut. Eugenijus Arbušauskas

Karolio Cieminio Užgavėnių kaukės.
Karolio Cieminio Užgavėnių kaukės.

Karolio Cieminio Užgavėnių kaukės
Karolio Cieminio Užgavėnių kaukės

Tiesiogiai priešinga Karolio Cieminio kūrybos estetika ir filosofija. Tautodailininkui svarbu parodyti temos archaiškumą, mitologiškumą. Komponuoja iš senų, vartotų medžiagų: odos, vario-žalvario juostos, pasagų kaustymo vynys. Tikri arklio šeriai, įvairūs ragai. Medienos nespalvina, įvairiais būdais sendina. Masyvumas sunkina dėvėjimą, bet vaizdo išskirtinumas to vertas. Apie 500 meistro sukurtų kaukių pasklidę pasaulyje.

Adolfo Viluckio drožta kaukė
Adolfo Viluckio drožta kaukė

Kazimiero Striaupos drožta kaukė
Kazimiero Striaupos drožta kaukė

Kretingiškis Adolfas Viluckis dalyvauja parodose, kaukes kuria nuo 1956 metų. Jo kūrinių stilius priskirtinas ,,riaubiškajam“: tikslios nuglūdintos formos, spalvinimas saikingas, klijuoja kailius, pakulas, dėvėtus daiktus. 2009 m. įvertintas LR kultūros ministerijos premija. Išrinktas LTKA-LTS metų geriau-siu tautodailininku.

Kazimieras Striaupa iš Dovainių kaimo Plungės rajone kaukes drožia iš tuopos medienos. Kontrastingai dažo nešlifuotą paviršių. Įklijuoja kailių nuoraižas kad styrotų tvirtai šeriai. Naudoja pakulas, išlaiko tradicinį, įprastą mastelį. 2006, 2011 metų nacionalinio konkurso ,,Aukso vainikas“ laureatas.

Algirdo Juškevičiaus drožtos kaukės
Algirdo Juškevičiaus drožtos kaukės

b_410_276_16777215_00_images_iliustracijos_straipsniai_2022_uzgavenes_image19.jpg

Štai pavyzdys jau sekančios, vidutinės meistrų kartos, Užgavėnių kaukių kūrimo plėtros į kitus Lietuvos etnografinius regionus. Algirdas yra dzūkas varėniškis. Jo kaukėms būdinga tiksli išraiškinga forma, nekontrastingas, saikingas spalvinimas, karčių, ašutų, pakulų klijavimas. Dalyvaudamas etnokultūriniuose renginiuose šalyje ir užsienyje demonstruoja drožybos įgūdžius. Savo studijoje būrelyje ,,Kadagys” moko jaunimą drožybos. 2016 m. apdovanotas LR KM premija.

Sauliaus Tamulio drožtos kaukės.
Sauliaus Tamulio drožtos kaukės.

b_220_331_16777215_00_images_iliustracijos_straipsniai_2022_uzgavenes_image21.jpg

b_240_336_16777215_00_images_iliustracijos_straipsniai_2022_uzgavenes_image22.jpg

b_230_345_16777215_00_images_iliustracijos_straipsniai_2022_uzgavenes_image23.jpg

Šiaulietis Saulius Tamulis kaukes drožia jau 27 metus. Pats aktyviai dalyvauja persirengėlių šventėse, parodose. Per metus kartais sukuria apie 30 kaukių. Didesnių mastelių kaukes lipdo papje-maše technika. Kontrastingai spalvina, klijuoja kailius, pakulas, audinius, odą. Kasmet dalyvauja Užgavėnių šventėse organizuojamose Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Persirengėliai su S. Tamulio kaukėmis Rumšiškėse
Persirengėliai su S. Tamulio kaukėmis Rumšiškėse

b_650_433_16777215_00_images_iliustracijos_straipsniai_2022_uzgavenes_image25.jpg

Renginys tapęs tradiciniu yra puiki proga susitikti tautodailininkams-kaukių kūrėjams iš visos šalies, dalintis patirtimi, eksponuoti savo pasiekimus.

Šiaulių krašte, Kuršėnuose Raimondas Baškys įsteigęs savo kūrybos muziejų, kuriame eksponuoja ir savo drožtas Užgavėnių kaukes.

Raimondo Baškio kaukės.
Raimondo Baškio kaukės.

b_220_308_16777215_00_images_iliustracijos_straipsniai_2022_uzgavenes_image27.jpg

Meistras kuria tik medines, jų nespalvina, dažniausiai tonuoja rudais atspalviais, formos raiškios, skulptūriškai valdomos paviršių faktūros. Būtina pastebėti asmeninio kūrybos muziejaus fenomeną. Skirtingomis sąlygomis ir skirtingų formatų dažnas Lietuvos Užgavėnių kaukes drožiantis meistras juos turi.

Zenono Lažinsko gaminti drožybos įrankiai.
Zenono Lažinsko gaminti drožybos įrankiai.

Drožybos įrankiai Raimondo Baškio dirbtuvėje.
 Drožybos įrankiai Raimondo Baškio dirbtuvėje.

Šiuolaikinio tautodailininko būtis gerokai skiriasi nuo mums įprastai vaizduojamo praeities meistro, triūsiančio dirbtuvėje ar ūkinėse patalpose vienišoje sodyboje. Šiuolaikinis tautodailininkas yra mobilus. Dauguma skulptorių turi įrankių komplektą ir mašinos bagažinėje, vyksta į kūrybines stovyklas Europoje. Pasiekia ir kitus kontinentus. Visos šios aplinkybės įtakoja Užgavėnių kaukių kūrimo tradiciją Lietuvoje.

Pastaruoju metu tautodailės parodose ryškų, savitą stilių demonstruoja Antanas Viskantas iš Mažeikių apdovanotas nacionaline ,,Aukso vainiko“ premija, Antanas Lastauskas iš Sūduvos, Jonas Vaicekauskas iš Ginkūnų Šiaulių rajone.

Antanas Viskantas „Aukso vainiko“ laureatas
Antanas Viskantas „Aukso vainiko“ laureatas

b_195_293_16777215_00_images_iliustracijos_straipsniai_2022_uzgavenes_image31.jpg

Antano Lastausko kaukė
Antano Lastausko kaukė

Jono Vaicekausko kaukė.
Jono Vaicekausko kaukė.



Jaunųjų parodose matome brandžius rezultatus turbūt dėl to , kad jų mokytojai įtraukia Užgavėnių kaukių kūrimo temą į savo programas:

Mindaugo Lukošiaus kaukė (Plungė, 15 metų).
Mindaugo Lukošiaus kaukė (Plungė, 15 metų).

Papje-maše kaukės Kaziuko mugėje.
Papje-maše kaukės Kaziuko mugėje.

 

LTS savo veikloje deramą dėmesį skiria Užgavėnių kaukių kūrimo tradicijos puoselėjimui , refleksijai,“Tautodailės metraštyje”, leidžiamose monografijose , portale www.lietuvostautodaile.lt ,bendradarbiaudama su Kretingos, Plungės, Platelių, Telšių ,,Alkos”, Šiaulių ,,Aušros” muziejais, kultūros centrais.

IŠVADOS:
1. Užgavėnių kaukių kūrimo tradicija gyvybinga
2. Jaunoji karta perima žanro tęstinumą
3. Žanras plinta kituose etnoregionuose regionuose
4. Kūrybingai reiškiasi autorinių braižų įvairovė

 

Rasti svetainėje

Projektus svetainėje finansuoja:

Straipsnių ir filmuotų reportažų ciklas, skirtas LTS 55-mečiui

"Strateginė Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos finansavimo programa"
"Virtualios tautodailės parodos, skirtos LTS 55-mečiui"

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) Įmonės kodas 190766761 Stiklių g. 16, LT- 01131 Vilnius Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija (LTKA) Įmonės kodas 300122466 Stiklių g. 18, LT-01131 Vilnius  Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

© 2021