2021 m. gegužės 26 d. LR Seimo III Konferencijų salėje įvyko tarptautinis nuotolinis simpoziumas „Tautodailė šiuolaikinėje visuomenėje“, skirtas įvairių šalių liaudies meno ir amatų tradicijų būklei dabarties pasaulyje aptarti. Seminare dalyvavo nemažai dalyvių, tarp jų tautodailininkų, liaudies meno kūrėjų ir puoselėtojų.
Šis simpoziumas buvo numatytas pernai tarp svarbiausių LR Seimo paskelbtų Tautodailės metų ir tautodailės tyrinėtojo Pauliaus Galaunės 130-ųjų gimimo metinių minėjimų. Dėl išplitusio koronaviruso renginys buvo perkeltas į 2021 m., tačiau jame numatyti svarstyti klausimai neprarado reikšmės, atvirkščiai – įgavo naujų svarbių atspalvių.
Simpoziumo tikslas – ne tik įvertinti liaudies meno padėtį, jo vaidmenį šalies visuomenei, perspektyvas Lietuvoje, bet ir susipažinti su gerąja šios kultūros srities plėtros patirtimi Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
Konferenciją moderavo dr. Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, ir Saulius Liausa, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius.
Atidarant simpoziumą, sveikinimo žodį tare Paulius Saudargas, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas, Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos Kultūros komiteto pirmininkas, Stasys Tumėnas, Lietuvos Respublikos Kultūros komiteto narys
Pirmasis pranešėjas – dr. Vytautas Tumėnas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, pristatęs įdomų pranešimą „Šiuolaikinės tautodailės raiškos pavidalų įvairovė“.
Vėliau kalbėjo Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas, pranešimo tema – „Lietuvos tautodailininkų sąjungos vaidmuo išsaugant ir aktualizuojant tautodailės tradicijas“.
Sulaukta ir svečių iš užsienio (deja, šį kartą tik virtualiai). Toliau sekė Valdemaro Majcheros, Lenkijos tautodailės meistrų sąjungos pirmininko, įrašytas pranešimas „Tautodailininkų asociacijos vaidmuo saugant tradicinę liaudies kultūrą Lenkijoje – vertybės, iššūkiai, grėsmės.“
Gabriella Igyártó, Vengrijos tautodailininkų asociacijos generalinė direktorė, kalbėjo apie Tradiciją šiandien: tradicijų galimybes ir tvarumą Vengrijoje. Sužavėjo vizualinės bei vaizdo medžiagos įvairovė. G. Igyártó parodė vaizdo medžiagą apie kiekvieną rugpjūtį Budapešte vykstantį liaudies meno festivalį, kuriame teko dalyvauti ir Lietuvos tautodailininkams.
Džiugu, kad dalyvavo, kad ir virtualiai, mūsų Baltijos kaimynės: latvių ir estų atstovai. Linda Rubena, Latvijos nacionalinio kultūros centro taikomojo liaudies meno ekspertė, pristatė pranešimą „Liaudies dailės situacija Latvijoje“.
Liis Burk, Estijos tautodailės ir amatų sąjungos atstovė, pristatė pranešimą „Tautinis kostiumas kaip tautinis simbolis Estijoje“. L. Burk maloniai nustebino faktais, kad Estijoje tautodailės mokoma nuo pat mažumės, nuo vaikų darželio, vėliau mokyklos. Džiugu, kad kaimyninėje šalyje studentai dailės akademijoje gali rinktis tautodailės studijas (to nėra Lietuvoje).
II popietinį posėdį moderavo Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas, ir Vida Šatkauskienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja.
Dr. Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, kalbėjo apie Valstybės politika tautodailės srityje. Saulius Liausa, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius, pristatė Tautodailės tradicijų išsaugojimo priemones ir jų poveikį srities raidai.
Dr. Elvyda Lazauskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus muziejininkė, pristatė įdomų pranešimą, praturtintą vaizdine – įvairių sričių tautodailininkų darbų – medžiaga: „Šiandienos meistrų santykis su tradicija“. E. Lazauskaitės žodžiais, „Tradiciniame kaime jie (meistrai – O. G.) vadinti meistrais, dar pagarbiau dailiadrbiais, auksarankais. Per šimtmečius gražus, daiktas patrauklus kaip vertybė įsitvirtina ir žmonių pasaulėžiūroje. Tradicija išugdė poreikį dailiam, kruopščiam darbui. Mano galva, šiandien jų vietą užėmė tautodailininkai, tradiciniai amatininkai. Šiandienos meistrams labai svarbu neprasti ryšio su tradicija, dirbti naudojant lietuvių tautinį savitumą atspindinčias vietines medžiagas, gamybos būdą, daiktams suteikti liaudiškas formas, konstrukciją, raštų, spalvų derinius.“
Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė, pristatė tyrimo „Tradicinių amatų būklės kaita 2005–2019 m.“ rezultatus.
Simpoziumo pabaigoje vyko diskusija „Tautodailės tradicijų perdavimas, viešinimas, dirbinių gaminimas ir realizavimas: patirtys, problemos, laimėjimai“, kuriose pasisakė skirtingų tautodailės šakų atstovai. Dalyvavo Karolina Buivydaitė, tautodailininkė – juvelyrė; Viktoras Raibužis, mokytojas, tautodailininkas – medžio drožėjas; Saulius Lampickas, tautodailininkas – skulptorius, kryždirbys; Sigita Dacienė, LTS Telšių skyriaus pirmininkė, tautodailininkė–karpinių meistrė; Saulius Kronis, LTS Panevėžio bendrijos pirmininkas, tautodailininkas – kalvis.
Simpoziumas buvo baigtas rezoliucijos pristatymu bei diskusija. Pasidžiaugta didėjančiu tautodailės aktualizavimu. Buvo išsakyta idėja steigti tautodailės muziejų.