Jau ki­tą sa­vai­tę pra­si­dės ka­len­do­ri­nis pa­va­sa­ris, bet jo ne­skelbs Ka­ziu­ko mu­gės šur­mu­lys ir tai bus pir­mas toks kar­tas ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. XX am­žiu­je mu­gės tra­di­ci­ją nu­trauk­da­vo tik ka­rai, o 2021 me­tų Ka­ziu­ko mu­gė bus pir­mo­ji, ku­rią or­ga­ni­za­to­riai nu­spren­dė dėl ne­pa­lan­kios epi­de­mio­lo­gi­nės si­tu­a­ci­jos per­kel­ti į vir­tu­a­lią erd­vę. Kas­met Ka­ziu­ko mu­gė­je da­ly­vau­jan­tis tau­to­dai­li­nin­kas Ta­das Si­da­ra­vi­čius iš­sau­go­jo bent vie­ną tra­di­ci­ją iš dvie­jų – nors ne­li­ko gy­vos mu­gės, ta­čiau jis ir vėl da­ly­vau­ja Šv. Ka­zi­mie­ro sta­tu­lė­lių pa­ro­do­je, ku­rią ga­li­ma ap­lan­ky­ti vir­tu­a­liai ka­ted­ra.lt.

Ka­ziu­ko mu­gės tra­di­ci­ja ki­lo iš šven­to­jo ka­ra­lai­čio Ka­zi­mie­ro pro­ce­si­jų, ren­gia­mų nuo 1604 me­tų. Ji vyks­ta kas­met, ar­ti­miau­sią sa­vait­ga­lį iki Šv. Ka­zi­mie­ro die­nos, ko­vo 4-osios. Net ir so­viet­me­čiu mu­gė vyk­da­vo, gal tik ne taip pla­čiai, kaip iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ar Lie­tu­vai at­ga­vus ne­pri­klau­so­my­bę. Ka­ziu­ko mu­gės iš­ta­kos sie­kia XVII am­žių ir ma­no­ma, kad šimt­me­čius gy­vuo­jan­tis kas­me­tis ren­gi­nys ne­vy­ko tik Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais.

Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Dzū­ki­jos sky­riaus na­rys T.Si­da­ra­vi­čius su tra­di­ci­ne Ka­ziu­ko mu­ge su­si­jęs ne tik tuo, kad jo­je da­ly­vau­da­vo su sa­vo dro­ži­niais, – vie­na jo sva­jo­nių bu­vo iš­drož­ti Šv. Ka­zi­mie­ro skulp­tū­rą.

„Pir­mą kar­tą su­kur­ti Šv. Ka­zi­mie­rą su­gal­vo­jau dar be­si­mo­ky­da­mas Aly­taus dai­lių­jų ama­tų mo­kyk­los 3 kur­se. Tuo­met su­ma­ny­mo te­ko at­si­sa­ky­ti, ta­čiau, pra­ėjus ket­ve­riems me­tams, 2019-ai­siais, mi­šio­se Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je, skir­to­se Šv. Ka­zi­mie­rui, su­ži­no­jau apie ga­li­my­bę su­da­ly­vau­ti šven­to­jo sta­tu­lė­lių kon­kur­se“, – pa­sa­ko­ja Ta­das.

Tai at­gai­vi­no sva­jo­nę ir pa­ska­ti­no ją re­a­li­zuo­ti. Su­kur­tą skulp­tū­rą Ta­das at­ga­be­no į Šv. vysk. Sta­nis­lo­vo ir Šv. Vla­dis­lo­vo ar­ki­ka­ted­rą ba­zi­li­ką, ku­rio­je ir vy­ko pa­ro­da. Ko­vo 4 die­ną, ap­do­va­no­jant kon­kur­so da­ly­vius, pa­aiš­kė­jo, kad jo su­kur­ta Šv. Ka­zi­mie­ras skulp­tū­ra žmo­nių bal­sa­vi­mo me­tu iš be­veik 100 dar­bų iš­rink­ta gra­žiau­sia ir tik­riau­sia. Au­to­riui tai bu­vo ne­pa­kar­to­ja­mos emo­ci­jos.

Per­nai da­ly­va­vo ta­me pa­čia­me kon­kur­se, ku­ria­me da­bar jau var­žė­si ge­ro­kai dau­giau da­ly­vių. Di­džia­vo­si sa­vo Šv. Ka­zi­mie­ru mil­ži­nu, iš­si­ski­rian­čiu iš ki­tų ne vel­tui. Ir šį­kart T.Si­da­ra­vi­čiaus šven­tą­jį žiū­ro­vai iš­rin­ko ge­riau­siu.

„Šie­met ir vėl nu­spren­džiau su­da­ly­vau­ti kon­kur­se, gai­la, kad dėl su­si­klos­čiu­sios si­tu­a­ci­jos kon­kur­sas vyks elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je, bet yra įdo­mi nau­jo­vė – ga­li­ma kur­ti ir „ju­dan­čios sta­tu­lė­les“ fil­mu­kus. Šį kar­tą pri­sta­čiau iš­skir­ti­nį Šv. Ka­zi­mie­rą, rem­da­ma­sis gar­siuo­ju Ka­zi­mie­ro pa­veiks­lu, nu­ta­py­tu apie 1521 me­tus ir ži­no­mu vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ne­ti­kė­ta ir uni­ka­li šio pa­veiks­lo de­ta­lė – dvi skir­tin­gas le­li­jas lai­kan­čios šven­to­jo de­ši­nės ran­kos. Šią keis­te­ny­bę aiš­ki­na le­gen­da. Pa­sak jos, dai­li­nin­kas, no­rė­da­mas pa­keis­ti Šv. Ka­zi­mie­ro de­ši­nės ran­kos ges­tą, vie­toj iš­ties­tos į ša­lį nu­ta­pęs ki­tą ran­ką, nu­kreip­tą krū­ti­nės link. Ta­čiau net sto­rai už­ta­py­to­ji ran­ka pro da­žų sluoks­nį vis iš­lįs­da­vo. Tai pa­lai­ky­ta ste­buk­lu, by­lo­jan­čiu apie šven­to­jo ka­ra­lai­čio dos­nu­mą ir rū­pes­tį var­gin­gai­siais. Bal­tos le­li­jos sim­bo­li­zuo­ja skais­tu­mą, o kai­rė­je ran­ko­je lai­ko­mas ro­ži­nis – pa­mal­du­mą Šven­čiau­sia­jai Mer­ge­lei Ma­ri­jai“, – pa­sa­ko­ja Ta­das.

Tai­gi šį kar­tą kon­kur­sui pa­tei­kė bū­tent to­kį Ka­zi­mie­rą, o kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai bus skel­bia­mi ko­vo 4 die­ną, ta­da ir su­ži­nos, kaip šį kar­tą se­kė­si. Be­je, pir­ma­sis T.Si­da­ra­vi­čiaus su­kur­tas Šv. Ka­zi­mie­ras nuo šiol tu­ri nau­jus na­mus – jis ap­si­gy­ve­no Ig­liau­kos Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je.

Pats Ta­das gy­ve­na Gu­de­lių se­niū­ni­jo­je, Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė­je, bet, mo­ky­da­ma­sis Dai­lių­jų ama­tų mo­kyk­lo­je, už­mez­gė ry­šį su Aly­tu­mi ir Dzū­ki­ja ir jį iš­lai­kė – nuo 2016 me­tų yra Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Dzū­ki­jos sky­riaus na­rys, šiuo me­tu ša­lia dro­žy­bos dar ir dir­ba Kau­no tai­ko­mo­sios dai­lės mo­kyk­los Aly­taus fi­lia­le sar­gu.

Ta­das ku­ria įvai­rius ga­mi­nius iš me­džio, nuo bui­ti­nių dir­bi­nių, men­te­lių, len­te­lių, pa­dėk­lų, iki vi­daus ir lau­ko skulp­tū­rų, die­vu­kų, šven­tų­jų, paukš­čių. Da­ly­vau­ja įvai­rio­se pa­ro­do­se bei dro­žy­bos ple­ne­ruo­se, mu­gė­se pri­sta­to sa­vo ga­mi­nius. Su­ren­gė sep­ty­nias as­me­ni­nes pa­ro­das. Ta­das – jau­no­sios kar­tos tau­to­dai­li­nin­kas, me­džio dro­žy­ba su­si­do­mė­jo dar mo­ky­da­ma­sis Gu­de­lių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je.

Pa­sa­ko­ja, kad dar 5-oje kla­sė­je jį su­ža­vė­jo vir­smas iš pa­pras­tos kul­bės (trin­kos) į me­džio skulp­tū­rą. Mo­ky­da­ma­sis Aly­taus dai­lių­jų ama­tų mo­kyk­lo­je per tre­jus me­tus kū­rė pa­čias įvai­riau­sias skulp­tū­ras, tiek šven­tų­jų, liau­diš­kais mo­ty­vais, ypač su paukš­tu­kais, an­ge­lus.

2019 me­tais „Auk­so vai­ni­ko“ kon­kur­se re­gio­no tu­re lai­mė­jo 3-iąją vie­tą bei bu­vo no­mi­nuo­tas „Ge­riau­siu Ma­ri­jam­po­lės Ap­skri­ties Meist­ru“.

https://www.facebook.com/medis.atgyja/

www.alytausnaujienos.lt