Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

2020 m. spalio mėnesį Vilkijoje, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje atidaryta dailininkės, tapytojos (taip pat ir šilko technika), grafikės, rašytojos (Mažos Giraitės slapyvardis), karpinių kūrėjos, iliustratorės Albinos Žiupsnytės (g.1958 m.)  paveikslų paroda simboliniu pavadinimu „Vilties motina“.

Aguonų karuselė
Aguonų karuselė

Paroda veiks iki gruodžio pabaigos. Beje, tai ne pirma dailininkės paroda, surengta Juškų muziejuje, 2017 metais šiame muziejuje buvo surengta A. Žiupsnytės paroda „Purienų akimis“.

Džiugu, kad Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus Facebooko paskyroje su paroda galima susipažinti ir jos neaplankius – publikuojami visi Albinos Žiupsnytės parodoje eksponuojami darbai su poetiškomis kūrėjos kiekvieno darbo – paveikslo – refleksijomis.

Angelai broliai fragmentas
Angelai broliai fragmentas

Albina Žiupsnytė – Maža Giraitė – išleido šias knygas: „Popieriaus karpymo menas“ (1994), pasakas „Dievdirbio širdis“ (1992), pasakas ir fantastines istorijas „Dainuojantys rugiai“ (1999), knygą „Baltasis Žvirgždės slėnis“ (2000), pasaką „Drugių karalystė“ (2018).

Angelas dobilėlių rūbu fragmentas
Angelas dobilėlių rūbu fragmentas

Nors A. Žiupsnytės kūryba profesionali, deja, ji nesulaukė deramo menotyrininkų ir literatūros tyrinėtojų dėmesio bei įvertinimo.

Parodoje Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje eksponuojama daugiau kaip dvidešimt Albinos Žiupsnytės darbų, atliktų akvarelės ant kartono, taip pat temperos technikomis.

Angelė su dūdele fragmentas
Angelė su dūdele fragmentas

Įstabu, kad dailininkė beveik prie kiekvieno paveikslo pateikia savo refleksijas, trumpus poetiškus esė. Štaip kaip A. Žiupsnytė pristato paveikslą „Išlaisvintoja su žemuogėmis“: „Vaikystė kaip žemuogės, vėjas ir vasara... Angelas, saugantis visą gyvenimą. Kai mums sunku, Jis dvelkteli žemuogių kvapų ir samanėlėmis ir kažką mes atsimename... Gal Tėvynę, kuri visada kažkur yra. Į ten ieškome kelio sugrįžti, mes Dievo vaikai paklydėliai, o Jis atsiunčia mums dobilų lauką, raudoną, kvepiantį medumi su viltimi, kad Atsiminsime... Advento atminties, kvepiančios Dievo vasara!“[1]

Grojanti smuikeliu fragmentas
Grojanti smuikeliu fragmentas

Albinos Žiupsnytės paveikslai išsiskiria ypatingu dekoratyvumu, formų juvelyriškumu, grafiškumu, precizišku dėmesiu detalei, ypatinga būties sakralumo, šventumo pajauta. Ypatingas dėmesys skiriamas erdvės modeliuote, keliaerdvėms kompozicijoms. Žvelgiant į A. Žiupsnytės paveikslus, susidaro įspūdis, kad juose perteikiamas erdvės beribiškumo įspūdis, pvz., paveikslą „Tie namai“, kuriame išilgai karūnos pavidalo vartų, esančios paveikslo centre, ant šakelės iš abiejų pusių sutūpę šventieji paukščiai. Šventieji pirmiausia dėl to, kad virš jų galvų perteiktos aureoles. Erdvių beribiškumą paryškina ir į dangų kylančių medinių bokštų motyvas.

Besižiaugianti gėlėmis fragmentas
Besižiaugianti gėlėmis fragmentas

Dažniausi motyvai šios parodos paveiksluose – gamtos objektai, taip pat angelai ir paukščiai. A. Žiupsnytės žodžiais, „Dideles idėjas aš matau ir labai mažuose dalykuose: žiede, paukštyje, debesyje“[2].

Angelai vaizduojami šiuose paveiksluose: „Angelas su dobilėlių rūbu“, „Angelai broliai“, „Angelė su dūdele“, „Gėlių sargyba“, kt. Angelai perteikiami apsupti įstabių augalų girliandų, vėrinių, pavyzdžiui, dobilėlių, gėlių. Beje, ši puošimosi gėlių girliandomis tradicija nėra tik krikščioniška, pavyzdžiui, induistai, krišnaistai per šventes taip pat puošiasi įvairiaspalvių, nors dažniausiai geltonų, gėlių vėriniais, vaikinais.

Gėlių sargyba
Gėlių sargyba

Autorė taip reflektuoja paveikslą „Angelas dobilėlių rūbu“: „... smilgelė tas gyvenimas manasis, smilgelė tik vėjuonos pakrašty... Vos girdimai kaip vėjas groja sėkleles, kaip barsto tarsi sielas-auką neša... Pasaulio Angelas – raudonas laukas dobilų – pakilęs didis kaip malda ir džiaugsmas, kaip Tu ir aš... Ir ilgesys Tėvynės tos, kur nenumiršta niekas.[3]“ Akivaizdu, kad dailininkė ir paveiksluose nori perteikti būties grožio ir trapumo pajautą. O apie paveikslą „Angelai broliai“ atsiliepia štai taip: „Neišskiriamieji... Laimė turėti kažką tos pačios širdies, to paties kvėpavimo, to paties žvilgsnio... Laimė būti kartu visada net šalia nebūnant... Laimė niekada nenusivilti ir likti ištikimybėje, kad ir kas nutiktų... Rojaus dobilai apvelka Artimuosius. Jų meilės šviesa niekada nepriblėsta ...[4]

Išlaisvintoja
Išlaisvintoja

Šioje A. Žiupsnytės parodoje visi perteikiami objektai, personažai, ar tai būtų angelai, ar paukščiai, ar net gėlės, regis, džiaugiasi būtimi, jos pilnatve, pvz., autorės paveikslo „Besidžiaugianti gėlėmis“ refleksiją: „... kai sunku prisiminkime laimės akimirkas, juk jeigu supintume jas kartu, pamatytume džiaugsmo vainiką, neįtikėtinai ilgą, ir suprastume, kad mūsų gyvenimas visuomet žydi... net varge, net vienatvėje, net beprasmybės... Ir būtis nepasibaigia, o vis skleidžiasi baltose Angelo rankose.[5]“ Apskritai ši angelė yra apsisiautusi geltonų gėlių girliandomis.

Išlaisvintoja su žemuogėmis fragmentas
Išlaisvintoja su žemuogėmis fragmentas

Angelas vaizduojamas ir paveiksle „Grojantis smuikeliu“: „...Tėvynė mano rudenuos, susupus širdį margais lapais – iš gilumos, iš gilumos pačios giliausios gieda smuikas – iš nužydėjusių gėlių kaip debesis tas senas grožis išminties – lapelių auksas, purpuras ir mira... Tėvynė mano debesuos nusklendžia grojančiais lapeliais ir Angelas laukais ateina rudeninis su smuiku iš obels širdies ...[6]

Meilė džiaugiasi tiesa
Meilė džiaugiasi tiesa

Kitas – paukščio – motyvas itin gausai pasitelkiamas apskritai visoje dailininkės kūryboje. Juk paukščiai, panašiai kaip ir angelai, yra tarpininkai tarp žemės ir dangaus, tarp žmonių ir tarp dangaus, angelų pasaulių, plg. paveikslus „Neišskiriamieji“, „Paukštelių ganytojas“.

Atidžiau pažvelkime į šioje parodoje eksponuojamą Žiupsnytės paveikslą „Paukštelių ganytojas“. Štai kaip kūrėja aprašo savo paveikslą „Paukštelių ganytojas“: „Mūsų laikas yra atminties namai. Juose gyvena laimės mirksniai ir skausmo amžinybės, išėjusių alsavimas, kvepėjimas gėlių, miškiniai augalai ir pavasario paukščiai, tylios svajonės ir troškimai... Mes esame saugotojai tos laikinybės, nes turime vilties išsaugoti Amžinatvei... Mūsų tyliųjų namų pastogėje lyg Angelo plaukuose šviečia kelrodės žvaigždės... Ir laikas tampa Paguoda.[7]

Meilė kuria namus
Meilė kuria namus

A. Žiupsnytės paveiksluose, regis, susipina ir baltiškosios, prigimtinės, ir krikščioniškosios pasaulėjautų ženklai, motyvai, simboliai. Dailininkė teigia: „esame žemdirbių karta. Mūsų tėvai, bent jau seneliai, buvo tokie. Mes tai atsinešėme. Esame „pagonys“ iki kaulų smegenų. Mes priėmėme krikščionybę ir likome „pagonys“ gerąja prasme. Šita „pagonybė“ praturtina mūsų krikščionybę. Ji buvo tokia nuostabi, kad nesunaikino šio mūsų natūralaus santykio su gamta. Pavyzdžiui, pirmieji misionieriai net nežinojo, ką galvoti apie mūsų kryžius su augalų motyvais. Jie iš pradžių net norėjo uždrausti juos daryti, nes Europoje nėra analogų. Tai yra mūsų gamtos pasaulėjauta. Sugyvenimas su gamta yra mumyse“[8].

Neišskiriamieji 1
Neišskiriamieji 1

Kitoje dalyje parodos paveikslų, monochromine smėlio spalvos palete ir grafiškomis formomis primenančių šiaudinius sodus ar net karpinius, refleksijos krikščioniškos – artimo meilės – tema, pvz., „Meilė – sielos namai“, „Meilė kuria namus“, „Meilė džiaugiasi tiesa“, kt. Kai kurios šių paveikslų kompozicijos netgi primena ir lietuvių tautinio meno artefaktus, konkrečiai prieverpstes, verbas („Meilė kuria namus“), taip pat karpinius.

Neišskiriamieji 2
Neišskiriamieji 2

Kaip teigia paveikslų autorė, aptardama paveikslą „Svajonių pilis“, „Kaip pilys žiedų tylus mūsų Tikėjimas ... Susapnuotas, suskaitytas iš raštų, taip ir išsiilgtas, kad praauga visas svajones, mus pačius, įkvėpimą ir polėkį, visų vilčių baltus debesis ...“

Paroda paveikslas 1
Paroda paveikslas 1

Galima dar užsiminti apie parodos pavadinimo paveikslą „Vilties motina“, kuriame galima įžvelgti aliuzijų į Švč. Mergelę Mariją, Dievo motiną. Mergelė Marija-Motina, laikanti kūdikėlį, įkomponuota laukų viduryje, apsisiautusi raudonų dobilėlių apsiaustu.

Straipsnį norisi pabaigti pačios kūrėjos žodžiais, reflektuojančiais paveikslą „Tie namai“:

Tie namai ... rugiagėlių vėjų tyli

taip tyli, taip nutilus tėvynė

sapnai danguje, vilties

pakrašty ...

tik budi šventieji

kaip mylimos mėlynos

Viešpaties kregždės

parimę ...

Tad perželgus A. Žiupsnytės parodą, taip pat žinant visą jos kūrybos kontekstą, galima teigti, kad jos parodoje, kaip ir visoje kūryboje, atsiveria gyvenimo, būties šventumo, sakralumo, būties grožio, meilės kiekvienai kūrinijos daliai, atskleistis, to, ko tikrai trūksta šiandienei bedvasei kultūrai ir visuomenei.

Parodos fragmentas
Parodos fragmentas

[1] Iš Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus Facebooko puslapio, prieiga per internetą: https://www.facebook.com/AntanoirJonoJuskumuziejus/

[2] Prieiga per internetą: : https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/dailininke-ziupsnyte-dideles-idejas-matau-ziede-paukstyje-debesyje-813796

[3] Iš Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus Facebooko puslapio, prieiga per internetą: https://www.facebook.com/AntanoirJonoJuskumuziejus/

[4] Iš Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus Facebooko puslapio, prieiga per internetą: https://www.facebook.com/AntanoirJonoJuskumuziejus/

[5] Iš Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus Facebooko puslapio, prieiga per internetą: https://www.facebook.com/AntanoirJonoJuskumuziejus/

[6] Iš Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus Facebooko puslapio, prieiga per internetą: https://www.facebook.com/AntanoirJonoJuskumuziejus/

[7] Iš Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus Facebooko puslapio, prieiga per internetą: https://www.facebook.com/AntanoirJonoJuskumuziejus/

[8] Prieiga per internetą: https://www.bernardinai.lt/2015-11-06-albina-ziupsnyte-menas-zmogaus-sieloje-iesko-dievo-pradmenu/A

Parodos fragmentas II
Parodos fragmentas II

Parodos fragmentas III
Parodos fragmentas III

Parodos fragmentas III
Parodos fragmentas III

Paukštelių ganytojas fragmentas
Paukštelių ganytojas fragmentas

Svajonių pilis
Svajonių pilis

Tie namai 2
Tie namai 2

Troškimų saugykla
Troškimų saugykla

Vilties motina
Vilties motina

Rasti svetainėje

Projektus svetainėje finansuoja:

Straipsnių ir filmuotų reportažų ciklas, skirtas LTS 55-mečiui

"Strateginė Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos finansavimo programa"
"Virtualios tautodailės parodos, skirtos LTS 55-mečiui"

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) Įmonės kodas 190766761 Stiklių g. 16, LT- 01131 Vilnius Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija (LTKA) Įmonės kodas 300122466 Stiklių g. 18, LT-01131 Vilnius  Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

© 2021